Per bombardavimą spaudžiant šalčiui ukrainiečiams nutrūko elektros ir šilumos tiekimas, tačiau, pasak Kyjivo, tai taip pat parodė tikruosius Rusijos ketinimus: kariauti toliau.
„Pastangos dėl taikos? Trišalis susitikimas JAE? Diplomatija? Ukrainiečiams tai buvo dar viena Rusijos teroro naktis“, – rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Tuo metu gelbėjimo tarnybos vertino padarytos destrukcijos mastą.
Jungtinių Valstijų tarpininkaujamos derybos yra naujausia diplomatinė iniciatyva šiame kare, kurį Rusija pradėjo prieš beveik ketverius metus – visos ankstesnės iniciatyvos užbaigti kovas buvo nesėkmingos.
Praėjusią savaitę pranešdamas apie naujas derybas prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė svarbų perspėjimą. Pasak jo, rusų vadovas Vladimiras Putinas „iš tikrųjų nenori“ taikos.
„Mūsų žmonių ištvermė“
V. Zelenskis jau ilgą laiką teigia, kad Rusija turi būti priversta derėtis taikant jai griežtas sankcijas ir patirdama nuostolių mūšio lauke.
Abi pusės atsidūrė aklavietėje visų pirma dėl strateginės Rytų Ukrainos teritorijos likimo. Rusija teigia, kad Ukrainos pajėgos turi pasitraukti. Kyjivas atsisako.
V. Zelenskio skepticizmas dėl to, ar Rusija iš tikrųjų nori užbaigti karą derybomis, yra plačiai paplitęs tarp ukrainiečių, kurie jau daugelį metų kenčia nuo nesiliaujančių išpuolių, privertusių milijonus žmonių palikti namus ir pražudžiusių dešimtis tūkstančių.
„Visa tai tik šou visuomenei. Rusija nepasirašys jokių susitarimų. Turime ruoštis blogiausiam ir tikėtis geriausio“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kyjivo gyventojas Petro.
„Šios derybos mums net nesuteikia vilties, kad bus geriau. Mūsų vienintelė viltis yra mūsų žmonių ištvermė“, – sakė kita gyventoja, 48 metų Iryna Berehova.
Per ankstesnius derybų ratus nuo Maskvos invazijos pradžios – Turkijoje, Saudo Arabijoje, Šveicarijoje ir Baltarusijoje – žudynės ar Rusijos bombardavimai nesumažėjo.
Šį kartą skepticizmas Ukrainoje apima ne tik rusus, bet ir tarpininkus amerikiečius.
Nuo tada, kai praėjusiais metais grįžo į Baltuosius rūmus, Donaldas Trumpas ne kartą rėmėsi Kremliui palankia retorika ir išsakė norą daryti nuolaidų V. Putinui.
Apklausos rodo, kad ukrainiečiai pamažu prarado tikėjimą Jungtinėmis Valstijomis kaip patikima tarpininke. Viena apklausa parodė, kad 74 proc. respondentų teigia, jog D. Trumpo valdymas yra blogai jų šaliai.
Abi pusės vis dar labai skirtingai įsivaizduoja ne tik derybų formatą, bet ir tai, kaip turėtų atrodyti potencialus susitarimas.
„Dabar ar artimiausiu metu nebus jokių greitų, konkrečių ar veiksmingų rezultatų, nes pozicijos iš esmės skiriasi“, – per visuomeninę televiziją sakė Ukrainos politikos analitikas Volodymyras Fesenka.
Rusija reikalauja, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš Donbaso – pramoninio regiono rytuose, kuris labiausiai nukentėjo nuo kovų ir kurį prieš plataus masto invaziją iš dalies kontroliavo Rusijos pajėgos.
„Pateks į aklavietę“
Tačiau tai politiniu ir kariniu požiūriu pavojinga perspektyva ukrainiečiams, kurie mano, kad Rusija vis tiek tęs išpuolius.
V. Zelenskis siekia tvirtų saugumo garantijų iš sąjungininkų, kad atgrasytų Maskvos kariuomenės išpuolius ateityje.
„Jei rusai reikalaus aptarti tik Donbaso klausimą ir Ukrainos karių išvedimą iš Donbaso, o amerikiečiai su tuo sutiks, tuomet po kurio laiko derybos pateks į aklavietę“, – pridūrė analitikas V. Fesenka.
Kremlius pareiškė, kad derybos vyko konstruktyviai, tačiau perspėjo, kad dar laukia „reikšmingas darbas“.
Šaltinis Ukrainos prezidentūroje naujienų agentūrai AFP sakė, kad derybininkai vis dar dalyvauja derybose, nepaisant plačiai paplitusios nuomonės, jog Maskva nori toliau kariauti.
Siejamos viltys su tuo, kad D. Trumpas pamatys, jog kliūtis taikai yra Rusija, o ne Ukraina, neteks kantrybės dėl V. Putino ir tada „mes gausime daugiau ginklų“, teigė šaltinis.
Kito derybų raundo tikimasi vėliau šią savaitę, o kai kurie vis dar turi vilties.
35 metų ukrainiečių karys Ruslanas iš centrinėje Ukrainoje esančio Pavlohrado yra vienas iš jų.
„Visi to laukė“, – sakė jis AFP šiame kalnakasių mieste, prie kurio artėja Rusijos pajėgos.
„Nerealistiška nugalėti rusus fronto linijoje, todėl turime pasiekti kokį nors susitarimą. Kariuomenė tai supranta“, – pridūrė jis.
