Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad per savaitę nuo tada, kai Donaldas Trumpas paskelbė apie vadinamąsias energetikos paliaubas, Maskva 76 kartus smogė elektros, naftos ir dujų infrastruktūros objektams.
Pirmadienį jis pranešė, kad po naktinių atakų buvo apgadinta daugiau kaip 10 energetikos infrastruktūros objektų, elektros tiekimas nutrūko mažiausiai 550 tūkst. šeimų.
Kyjivas teigia, kad iš pradžių susilaikė nuo atsakomųjų tokio pat pobūdžio smūgių, tačiau vėliau juos atnaujino.
Praėjusią žiemą spaudžiant šalčiui Rusijos smūgiai sutrikdė elektros ir šilumos tiekimą. Artėjant naujai speigų bangai, Ukraina skuba laiku suremontuoti smarkiai apgadintą elektros tinklą.
Planiniai elektros tiekimo atjungimai padeda sumažinti tinklo apkrovą, tačiau greito sprendimo nėra.
Pasaulio bankas vasarį pranešė, kad ilgalaikės Ukrainos energetikos sektoriaus atkūrimo išlaidos sieks maždaug 91 mlrd. JAV dolerių. Vien skubiems remonto darbams šiais metais reikia apie 4,9 mlrd. JAV dolerių.
Kadangi atakos nesiliauja, energetikos ekspertų grupės „DiXi Group“ vadovė Olena Pavlenko mano, kad ši suma gali būti per maža.
„Esu tikra, kad, atsižvelgiant į atakų mastą ir padarytą žalą, vien 2026 m. ši suma sieks apie 6 mlrd.–7 mlrd. JAV dolerių“, –sakė ji.
Elektrinės sunaikintos
Nevyriausybinės organizacijos „Global Energy Monitor“ duomenimis, Kyjivą šiluma ir elektra aprūpina trys termofikacinės elektrinės, bendra jų elektros gamybos galia siekia apie 1,3 gigavato.
Meras Vytalijus Klyčko šį mėnesį pareiškė, kad miesto elektros gamybos pajėgumai buvo sunaikinti, nors nuo praėjusios žiemos buvo atliekami remonto darbai.
„Viešai neskelbiama, kokia dalis gamybos pajėgumų apgadinta, tačiau manome, kad dauguma termofikacinių elektrinių vėl visiškai sunaikintos“, – sakė O. Pavlenko.
„Vietos elektros gamybos pajėgumų nepakaks visiems poreikiams patenkinti. Miesto valdžia ir vyriausybė dar turi šiek tiek laiko suremontuoti objektus, kol temperatūra nenukrito. Tačiau jei bus surengta dar viena ataka, padėtis pasikartos“, – pridūrė ji.
Didžiulės Kyjivo termofikacinės elektrinės pastatytos sovietmečiu, aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, atsarginių dalių, reikalingų žalai taisyti, atsargos senka.
Energetikos bendrovė DTEK spalio 1 d. pranešė, kad nuo karo pradžios jos šiluminės elektrinės buvo atakuotos daugiau kaip 230 kartų.
Elektros perdavimo sistemos operatorės „Ukrenergo“ atstovas Vytalijus Začenka praėjusią savaitę sakė, kad pastarieji balistinių raketų ir dronų smūgiai gerokai apsunkino energetikų darbą.
„Anksčiau priešas taikėsi į aukštosios įtampos pastotes ir elektros gamybos objektus, o dabar ėmė tiesiogiai pulti aukštosios įtampos elektros perdavimo linijas“, – paaiškino jis.
Greitai užtikrinti atsarginį elektros tiekimą itin sunku, be to, puolami ir elektros skirstymo bendrovių tinklai.
Jis pridūrė, kad remonto darbus apsunkina visą parą skelbiami perspėjimai apie oro pavojų, kartais trunkantys kelias valandas.
V. Zelenskis viešai kritikavo maždaug tris milijonus gyventojų turinčio Kyjivo merą V. Klyčko už tai, kad pasirengimo žiemai planas įgyvendinamas per lėtai.
Tačiau meras tvirtina, kad atsarginiai planai bus parengti, o mokyklose ir gydymo įstaigose bus įrengti generatoriai, užtikrinsiantys apšvietimą, šildymą ir karšto vandens tiekimą.
Gresia katastrofa
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pranešė, kad prieš 2022 m. vasarį prasidėjusią plataus masto Rusijos invaziją Ukrainos elektros gamybos pajėgumai siekė apie 38 gigavatus.
Tačiau per beveik penkerius karo metus šie pajėgumai smarkiai sumažėjo, nors dabartinis jų dydis nėra aiškus.
Šiuo metu trys tebeveikiančios Ukrainos atominės elektrinės pagamina daugiau kaip 55 proc. visos šalyje pagaminamos elektros.
Siekiant padidinti energijos tiekimą, siūloma decentralizuoti jo užtikrinimą – plėtoti vietos elektros gamybą, baterijų energijos kaupimo sistemas, mikrotinklus ir kogeneraciją. Tačiau Ukrainai trūksta laiko.
Dėl nestabilaus elektros tiekimo jau teko laikinai sustabdyti Kyjivo metro veiklą. Baiminamasi, kad gali sutrikti ir vandens tiekimas.
„Jei mieste nebus elektros, nebus ir vandens“, – sakė pagrindinės miesto vandens tiekimo bendrovės „Kyivvodokanal“ vadovo pavaduotojas Serhijus Gorkucenka.
Neseniai portalui „epravda.com“ jis sakė, kad planiniai elektros atjungimai ar avariniai tiekimo sutrikimai trukdys bendrovei pumpuoti vandenį, taip pat tiekti jį į daugiaaukščius namus.
Kyjivo gyventojai jau susidūrė su vandens tiekimo iš čiaupų nutrūkimu. Nerimą dėl visuomenės sveikatos kelia ir galimi nuotekų šalinimo sutrikimai.
„Jei neveiks nuotekų sistema, po trijų dienų kils epidemiologinė katastrofa“, – sakė S. Gorkucenka.
