Ukrainos kariuomenės daliniai, pietuose besiveržiantys link Chersono, per itin įnirtingus mūšius atsiima Rusijos karių užimtas pozicijas, rašo „The Wall Street Journal“.

22 metų Ukrainos karys, sakė, kad rusų kariškiai kaunasi su artilerija, tankais, sraigtasparniais ir minosvaidžiais – turi daug įrangos, bet mažai vyrų.

Interviu davę aštuoni kariai, dalyvavę kautynėse ir dėl sužalojimų gydyti ligoninėje, papasakojo apie puolimą, kurį vykdydami ukrainiečiai tikisi padėti perimti iniciatyvą, kad Vakarų rėmėjams bei savo šalies gyventojams įrodytų, jog Ukrainos kariuomenė gali laimėti prieš Maskvos armiją.

Jie ir medikai sutiko kalbėti tik su sąlyga, kad nebus atskleista jų tapatybė ir buvimo vieta. 32 metų eilinis Ivanas sakė, kad jo padalinio užduotis buvo paprasta – įeiti ir atimti iš rusų karių tai, kas yra ukrainiečių. Jis teigė, kad puolimas prasidėjo gerai ir pirmosiomis kautynių valandomis jo dalinys atėmė iš rusų kariškių užgrobtą kaimą. Tačiau tą pačią dieną, Ivanas atsidūrė ligoninėje, nes patyrė smegenų sukrėtimą, kai komandos draugas paleido raketų paleidimo įrenginį keli žingsniai nuo tos vietos, kur jis stovėjo.

Pasak Ivano, kai kurie Rusijos kariai bėga iš savo pozicijų, palikdami įrangą ir žuvusių bendražygių kūnus. Tokią filmuotą medžiagą jam atsiuntė Ukrainos kariai iš fronto linijos. Ivanas sakė, kad Ukrainos pajėgos veržėsi link Chersono, regiono sostinės ir bandė išlaisvinti pakeliui esančius kaimus.

„Kai kuriose srityse žengiame į priekį, o kai kur esame sumušami“, – sakė 22 metų karys Pavlas, kuris buvo sužalotas per mūšį ir dėl to dabar galvoje girdi garsą, panašų į sugedusio televizoriaus.

„Žinojome, kad kausimės, kad planuojame kažką didelio. Visi tikimės, kad karas kuo greičiau baigsis“, – apie puolimą kalbėjo 30-metis kareivis Petras, paveiktas anestezijos.

Intensyviosios terapijos skyriaus vadovas, kuriame gydomi kai kurie kariai, pasakojo kad kariškiai įspėjo jį apie puolimą sužadindami pergalių viltį netolimoje ateityje. „Bet kai pradėjo atvežti tiek daug sužeistųjų, tada, tiesą pasakius, man jų buvo gaila ir pradėjau svarstyti, ar verta tai daryti tokia kainą“, – kalbėjo gydytojas.

Jis sakė, kad kelias naktis praleidžia ant nedidelės sofos savo kabinete po to, kai daugiau nei pusė darbuotojų nustojo atvykti į darbą po Rusijos raketos atakos į ligoninę rugpjūčio mėnesį. Jis sakė atsidūręs ant nevilties slenksčio, nes susidūrė su didesniu sužeistų karių skaičiumi nei pirmosiomis karo savaitėmis. Su tokiu antplūdžiu susidūrę gydytojai kovoja, kad išgelbėtų kritinės būklės žmonių gyvybes ir išsiųstų juos į geriau įrengtas ligonines.

Reanimacijos gydytojas teigė, kad jį labiausiai sužavėjo Ukrainos karių noras tęsti kovą, kai tik jie galės fiziškai.