JAV prezidentui Donaldui Trumpui metų pradžioje sumažinus JAV indėlį, Europa nuo kovo iki birželio padidino savo įsipareigojimus iki rekordinių beveik 20 mlrd. eurų, t. y. daugiau nei kompensuodama bendrą trūkumą.
Tačiau nuo liepos iki spalio Europa sugebėjo surinkti tik mažiau nei 8 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad Ukraina per keturis mėnesius gavo antrą mažiausią sumą nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo invaziją.
Bendra 2025 m. pirmųjų 10 mėnesių suma siekia 32,5 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad iki metų pabaigos reikės papildomų 9,1 mlrd. eurų, kad būtų išlaikytas 41,6 mlrd. eurų metinis vidurkis nuo 2022 iki 2024 m.
Ukrainos sąjungininkės iki metų pabaigos turėtų skirti dar 5,1 mlrd. eurų, kad būtų išvengta dabartinio rekordiškai žemo 37,6 mlrd. eurų metinio lygio, kuris buvo 2022 m.
„Remiantis duomenimis iki spalio mėnesio imtinai, Europa nesugebėjo išlaikyti 2025 m. pirmojo pusmečio tempų“, – sakė Kylio instituto Ukrainos paramos stebėjimo centro vadovas profesorius Christophas Trebeschas.
„Jei šis sulėtėjęs tempas liks ir kitais mėnesiais, 2025-ieji taps metais, kai Ukraina gaus mažiausią naujos pagalbos kiekį nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija“, – pridūrė jis.
JAV prisidėjo vidutiniškai 21,4 mlrd. eurų prie 41,6 mlrd. eurų metinės sumos 2022–2024 m., pabrėždamos užduoties mastą Europai ir kitoms sąjungininkėms užpildyti šią spragą.
Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė šiais metais žymiai padidino savo skiriamą paramą.
Tačiau Europos lyderiai ieško būdų, kaip finansuoti paskolą Kyjivui, kuri pagal dabartinius pasiūlymus būtų grąžinta iš galimų Rusijos reparacijų Ukrainai.
ES trečiadienį pateikė planą panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, kad per ateinančius dvejus metus Ukrainai būtų galima skirti 90 mlrd. eurų finansinę pagalbą.
Belgija, kurioje yra įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“, valdanti didžiąją dalį Rusijos turto, iki šiol atmetė šį planą dėl galimų teisinių pasekmių.
