UNIVERSITETAS: KORONAVIRUSO ATVEJŲ SKAIČIUS JAV PERKOPĖ 5 MLN.

Sostinė ir artimiausi jos priemiesčiai, kur gyvena beveik 7 mln. žmonių, jau peržengė aukščiausio lygio pavojaus slenkstį, per spaudos konferenciją sakė ministras.

„Mums reikia kelių dienų šioms tendencijoms patvirtinti, bet jei jos bus patvirtintos, neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik nuo pirmadienio skelbti aukščiausio lygio pavojų“, – nurodė O. Veranas, pridūręs, kad dėl to gali tekti „visiškai uždaryti barus“.

Sveikatos ministerija ketvirtadienį pranešė apie 2 548 naujus atvejus. Be to, dar 24 užsikrėtę žmonės mirė. Para anksčiau mirčių buvo 19.

Kovą ir balandį Italija buvo ypač smarkiai pandemijos paveikta šalis. Nuo viruso protrūkio vasarį Covid-19 šalyje pražudė 35 918 žmonių. Infekcija patvirtinta iš viso 317 409 asmenims.

„Buvo išnagrinėtos įvairios galimybės, siekiant įvertinti, ar būtų įmanoma saugiai ir laikantis apribojimų surengti apdovanojimų teikimo ceremonijas“, – rašoma Bakingemo rūmų tinklalapyje. Tokių ceremonijų metu apdovanojimus jų gavėjams iškilmingai suteikia kuris nors karališkosios šeimos narys.

„Deja, dėl didelio svečių ir apdovanojimų gavėjų skaičiaus nebuvo įmanoma rasti būdo, kaip dabartinėmis aplinkybėmis saugiai surengti tokio pobūdžio renginius“, – pridūriama rūmų tinklalapyje.

94-erių karalienė planavo šį mėnesį sugrįžti į Vindzoro pilį ir nedidelio masto audiencijoms ir renginiams, laikantis atitinkamų sveikatos apribojimų ir gairių, naudoti tik Bakingemo rūmus.

Elžbieta II šiemet dėl viruso jau buvo priversta atšaukti kelis renginius, įskaitant balandį organizuojamas savo gimtadienio iškilmes.

Tai ketvirtadienį Taline pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pati K. Kaljulaid tviteryje rašė esanti „pagerbta“. Kartu ji pabrėžė daugiašalškumo ir tarptautinių sprendimų būtinybę.

Dabartinis EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurría liepą paskelbė, kad nesieks dar vieno mandato. Jo įpėdinį penkerių metų laikotarpiui 2021-ųjų birželį rinks EBPO šalys narės. Kandidatai gali būti siūlomi iki spalio pabaigos.

EBPO, kurios būstinė yra Paryžiuje, priklauso 37 pramoninės valstybės.

Pastarąją parą dėl su virusu susijusių priežasčių šalyje taip pat mirė 59 žmonės – jiems COVID-19 liga buvo diagnozuota per pastarąsias 28 dienas. Tai kiek mažesnis aukų skaičius nei antradienį ir trečiadienį, kai buvo užregistruota po 71 mirties atvejį.

Antradienį šalyje buvo nustatytas didžiausias per parą patvirtintų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios, patvirtinus 7 143 infekcijas. Prie atvejų šuolio prisideda platesnis testavimas – šalyje kasdien atliekama po 200 tūkst. viruso testų, palyginus su 100 tūkst. testų pandemijos pradžioje.

Anksčiau ketvirtadienį paskelbtame tyrime nurodoma, kad COVID-19 atvejų paplitimas šalyje šiuo metu yra didesnis nei rugpjūčio pabaigoje, tačiau jau esama ženklų, kad infekcijų skaičiaus augimas pamažu lėtėja.

Didžiojoje Britanijoje dėl su virusu susijusių priežasčių jau mirė daugiau nei 42 200 žmonių. Pagal aukų skaičių šalis pasaulyje užima penktą vietą.

Teisėja Vanessa Baraitser (Vanesa Baraitser) tai paskelbė po keturias savaites trukusio įrodymų pristatymo. 49 metų australas lieka suimtas iki administracinio posėdžio vėliau šį mėnesį.

JAV prokurorai J. Assange'ui yra suformulavę 18 kaltinimų pagal JAV šnipinėjimo įstatymą už 500 tūkst. slaptų bylų apie JAV karines kampanijas Afganistane ir Irake paskelbimą 2010 metais.

Vašingtonas teigia, kad jis padėjo žvalgybos analitikei Chelsea Manning (Čelsi Maning) pavogti šiuos dokumentus, o paskui atskleidė konfidencialius šaltinius visame pasaulyje.

Jeigu J. Assange'as bus pripažintas kaltu, jam gali grėsti iki 175 metų įkalinimas.

2012 metais J. Assange'as pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas ir prisiglaudė Ekvadoro ambasadoje, kad išvengtų atskiro teisinio proceso Švedijoje. Vis dėlto pernai, panaikinus paskutines apsaugos priemones, jis buvo britų policijos išvestas iš ambasados.

Be kita ko, bus įsteigta „karštoji linija“, kad būtų užkirstas kelias konfliktams jūroje ir ore, ketvirtadienį Briuselyje po kelias savaites trukusių abiejų sąjungininkių derybų pranešė Aljansas.

„Aš sveikinu mechanizmo kariniams konfliktams švelninti įsteigimą. Tai pavyko Graikijos ir Turkijos konstruktyvių įsipareigojimų dėka“, - komentavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Mechanizmas esą gali padėti sukurti erdvę diplomatinėms pastangoms, kad būtų išspręstas pagrindinis konfliktas.

Derybos buvo pradėtos po to, kai pastaruoju metu smarkiai paaštrėjo ginčas tarp Turkijos ir Graikijos dėl gamtinių dujų rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Graikija kaltina Turkiją prie graikų salų nelegaliai žvalgant gamtinius išteklius. Vyriausybė Ankaroje kaltinimus neigia ir tvirtina, kad vandenys, kuriuose vykdoma žvalgyba, priklauso Turkijos kontinentiniam šelfui.

Vykstant karinėms pratyboms, jūrinėje teritorijoje prieš kurį laiką net įvyko graikų ir turkų karo laivų susidūrimas.

Konfliktas turi ilgą priešistorę. Turkijos parlamentas jau 1995 metais Graikijos teritorinių vandenų išplėtimą Egėjuje pavadino „karo priežastimi“.

„Europos Sąjunga, tapusi Graikijos ir Kipro graikų akiplėšiškumo įkaite, smuko iki įtakos neturinčio, paviršutiniško ir netoliaregiško darinio“, - pareiškė jis ketvirtadienį.

R. T. Erdoganas pabrėžė, kad nėra nė vienos problemos regione, kuri būtų išspręsta ES iniciatyva. „Visiškai priešingai: kiekviena krizė, į kurią įsikišo Sąjunga, tik įgavo naują mastą ir padidėjo“, - sakė jis.

ES šalių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje prasidėjusiame viršūnių susitikime aptaria ir konfliktą bei santykius su Turkija.

Turkija rytinėje Viduržemio jūros dalyje vykdo dujų žvalgybos darbus, kuriuos Graikija ir Kipras vadina nelegaliais. Todėl ES rugpjūčio pabaigoje paskelbė ultimatumą Turkijai bei pagrasino naujomis sankcijomis.

Glazgo centre esančiame viešbutyje „Alexander Thomson“ nuo balandžio 25 iki rugpjūčio 28 dienos mirė keturios moterys ir keturi vyrai, sakoma Škotijos policijos pranešime.

Septynių iš šių mirčių priežastys laikomos „nepaaiškinamomis“, kol nebus atliktas skrodimas.

Paskutinis 48 metų moters mirties atvejis „įtarimų nekėlė“.

Škotijos Glazgo skyriaus policijos vyriausiasis inspektorius Craigas Walkeris (Kreigas Volkeris) sakė, kad vietos valdžia yra įpareigota pasirūpinti benamių apgyvendinimu.

„Mums žinoma daug žmonių, turinčių daugybę poreikių, ir mes artimai bendradarbiaujame su Glazgo savivaldybe ir kitomis nekomercinėmis organizacijomis, kad jie gautų tinkamiausią paramą“, – sakė jis.

Tačiau benamius ir sunkiai besiverčiančius žmones remiančios labdaros organizacijos „Shelter Scotland“ vadovė Alison Watson (Elison Votson) nurodė, kad yra „ypač susirūpinusi“.

„Dar kovo mėnesį mes sveikinome iniciatyvą, kad žmonės pasitrauktų iš gatvių“, – sakė ji.

„Tačiau praėjus šešiems mėnesiams ir vėl sugrąžinus karantino priemones, mums reikia dar vieno postūmio, kad parūpintume žmonėms tinkamą vietą apsistoti ir kad jie sulauktų reikiamos paramos“, – kalbėjo A. Watson.

„Jeigu žmonės ilgus mėnesius gyvens viešbučio kambariuose be jokios paramos, tai turės rimtų pasekmių jų gerovei“, – sakė ji.

Apie paskutinę mirtį prieglaudoje buvo pranešta pradėjus dienai po pranešimo apie 49 metų moters mirtį tame viešbutyje ir mėnesiui po to, kai liepos 28 dieną ten buvo rasti 25 metų vyro ir 44 metų moters kūnai.

Birželio mėnesį Škotijos policija nukovė vyrą, peiliu sužeidusį šešis asmenis, įskaitant policijos pareigūną. Jis gyveno Glazgo centre esančiame viešbutyje, kuriame taip pat buvo apgyvendinti prieglobsčio prašytojai.

Po šio incidento labdaros organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų viešbutyje ir dėl koronaviruso įvestų apribojimų poveikio žmonių psichinei sveikatai.

„Tai labai rimtas naujas įvykis“, – perspėjo E. Macronas, teigdamas, kad susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir JAV prezidentu Donaldu Trumpu „pasidalyti visa (jų) turima informacija, susijusia su šia situacija, ir padaryti reikiamas išvadas.“

E. Macronas dar kartą sukritikavo Azerbaidžaną dėl dabartinių susirėmimų įsiplieskimo: „(...) sekmadienį Azerbaidžanas pradėjo bombardavimą, kuris, mūsų žiniomis, neturėjo jokio pagrindo, tad (Azerbaidžano) prezidentui (Ilhamui) Alijevui uždaviau su tuo susijusį klausimą.“

Prancūzijos prezidentas, kalbėdamas netrukus prasidėsiant Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, taip pat sakė, kad budi lėktuvas, pasirengęs evakuoti du Prancūzijos žurnalistus, kurie regione buvo sužeisti rengdami reportažus apie tenykštį konfliktą. Jie bus evakuojami tuomet, kai stabilizuosis jų būklė.