Prezidentas Volodymyras Zelenskis vakar lankėsi Bachmute, kur vyksta patys sunkiausi mūšiai, nes rusų kariai bet kokia kaina vis dar bando užkariauti Donecko sritį. Ukrainos sostinė Kyjivas toliau gyvena beveik negaudamas šviesos ir šilumos, bet ukrainiečiai vis vien ruošiasi švęsti ir įžiebė Kalėdų eglę, pasakojama LNK reportaže.

Ukrainos kariškių teigimu, rusų kariai, jau kelis mėnesius bandydami užimti Bachmutą, kiekvieną dieną čia praranda po kelis šimtus prastai apmokytų karių. Kaip rodo ukrainiečių interneto kanalai, dauguma jų netgi ne Vladimiro Putino mobilizuotieji, o oligarcho Jevgenijaus Prigožino privačios armijos „Wagner“ kovotojai – surinktieji iš kalėjimų. Taip J. Prigožinas bando įrodyti, kad jo pajėgos gali kažką užkariauti.

Tokia patrankų mėsos ir nesiliaujančio masinio apšaudymo taktika leidžia rusų kariams pasistūmėti tik po šimtą ar daugiausiai du šimtus metrų per dieną. Būtent prie tokios fronto linijos neskelbtu vizitu antradienį apsilankė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Jis apdovanojo Bachmutą ginančius didvyrius ir padėkojo jų šeimoms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Man atrodo, kad Bachmuto kovotojams reikia to paties, ko ir visiems – linkiu, kad jų vaikams, šeimoms būtų viskas gerai, kad būtų šilta ir visi būtų sveiki. Norisi palinkėti, kad būtų ir šviesu. Bet dėl šviesos – padėtis tokia sunki, kad ji tai yra, tai nėra. Bet svarbiausia, kad šviesa būtų jūsų širdyje“, – sakė V. Zelenskis.

Beje, per šį vizitą paaiškėjo, kur pastarosiomis dienomis skraidė Rusijos karo ministras Sergejus Šoigu ir demonstravo kameroms savo rūstų veidą. Pasirodo, priešingai nei tvirtino propagandiniai kanalai, jis skraidė ne prie fronto linijos, o inspektavo statomus apkasus Krymo pusiasalyje, kur dar žaliuoja laukai.

Matyt, rusų kariams tai svarbu, nes praėjusią naktį buvo apšaudyta karinė kolona prie Čongaro siauriausioje Krymo pusiasalio dalyje, už kelių dešimčių kilometrų nuo fronto linijos ties Dnipro upe. Praėjus trims šimtams kruvino karo dienų vis dar sunku pasakyti, kur pakryps šis konfliktas.

Net per pačius kruviniausius karus Europoje per Kalėdas būdavo skelbiamos laikinos paliaubos.

 

V. Putinas, aplankęs Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, ko gero, suprato, kad Baltarusijos prezidentas nerizikuos mobilizuoti ir apginkluoti eilinių baltarusių, tikintis, kad jie nuolankiai eis žudyti ir žūti kare su Ukraina. Tikriausiai todėl V. Putinas dar kartą pagrasino atominiais ginklais.

„Be abejo, per derybas detaliai aptarėme vieningos gynybinės erdvės formavimą ir saugumo užtikrinimą sąjunginėje valstybėje. Manau, kad galima įgyvendinti Baltarusijos prezidento siūlymus dėl Baltarusijos kariuomenės karo lėktuvų, įgulų parengimo. Lėktuvų, kurie jau yra pritaikyti galimam aviacinės amunicijos su koviniais užtaisais, panaudojimui“, – sakė V. Putinas.

Kaip jau tampa įprasta, V. Putinas nedrįso pripažinti, kad tai yra jo paties planai. Kaip ir pati speciali operacija, pavadinta invazija į Ukrainą. Bet Minsko diktatoriaus pašmaikštavimai karo tema, apie ką jie abu vengia kalbėti, atrodo, kad Rusijos vadovo nepradžiugino.

„Mes padedame Rusijai pačiu sunkiausiu momentu. Jūs gi žinote, mes abu bendraagresoriai – patys kenksmingiausi, toksiškiausi žmonės šioje planetoje. Tarp mūsų tik vienas nesutarimas – kuris iš mūsų blogesnis“, – kalbėjo A. Lukašenka.

O štai tokiomis sąlygomis eiliniai ukrainiečiai, pavyzdžiui, Kyjive, toliau bando išgyventi be elektros ir šilumos, nes rusų kariai sudaužė didžiąją dalį Ukrainos elektros tinklo ir smarkiai apgadino elektrines. Bet didelėmis remontininkų pastangomis milijoninio miesto transportas vėl veikia ir netgi atidarytos centrinės stotys, kurios dėl saugumo problemų neveikė nuo karo pradžios.

„Negaliu patikėti, kad esu vėl veikiančioje stotyje. Ką tik įrašiau vaizdo įrašą savo draugui, kad vaikštau po Maidaną (aut. past. – centrinę Kyjivo aikštę), kad pirmą kartą per devynis karo mėnesius išlipau iš metro ir tiesiog vaikštinėju čia“, – džiaugsmingai kalbėjo Kyjivo gyventoja Iryna Pohrebniak.

Ukrainiečiai netgi pasiuntė į Chersoną ir Donbasą specialų Kalėdų traukinį, kuris veža jų Šv. Mikalojų ir gausybę dovanų.

„Traukinys nuveš daugiau kaip 30 tūkst. dovanų mūsų vaikams rytų ir pietų rajonuose. Tai svarbu, nes norime, kad mūsų vaikai, nepaisant Rusijos atakų, pajustų Kalėdas“, – sakė Ukrainos geležinkelių vadovas Oleksandras Kamyshinas.

Tiesa, ukrainietiškojo Šv. Mikalojaus užduotis nebus lengva, nes svarbiausios dovanos jis dar negalės įteikti, kadangi jos neturi.

„Visi Ukrainos vaikai prašo, kad karas pasibaigtų“, – sakė Šv. Mikalojus.

Panašios nuotaikos ir prie pagrindinės Kyjivo kalėdinės eglės. Nors buvo rimtai nerimaujama, ar ji iš viso bus pastatyta ir papuošta.

„Esu sutrikusi, jaučiu skausmą. Visai nejaučiu šventės, nes mūsų visa šeima dabar Kyjive. Labai gaila, kad mano gimtasis miestas okupuotas“, – kalbėjo pabėgėlė iš Luhansko srities Anna Holovina.

Be abejo, ukrainiečiai pasiuntė Šv. Mikalojų ir į apkasus, kad šalį nuo rusų okupantų ginantys kariai nepamirštų šventės, kuri garsi dar ir tuo, kad net per pačius kruviniausius karus Europoje, per Kalėdas būdavo skelbiamos laikinos paliaubos.