Į Ukrainą vėl sugrįžęs politologas Alvydas Medalinskas tęsia darbus ten ir dalinasi savo užfiksuotais nuniokotos šalies vaizdais, praneša LNK.

– Labas vakaras, pone A. Medalinskai, matau, stovite tikrai unikaliame vietoje. Ką jūs ten veikiate?

–  Taip, stoviu garsiajame Gostomelio uoste, dėl kurio vyko visi mūšiai. Šiandien susitiko Lietuvos nacionalinės policijos vadovas Renatas Požėla kartu su savo kolega Ukrainos nacionalinės policijos vadovu Igoriu Klemenko. Jie didžiuliam būriui užsienio žurnalistų pristatė iš Lietuvos atvykusią  ekspertų komandą. Ši komanda tirs karinius nusikaltimus.

Prieš tai mes lankėmės tokiuose miestuose kaip Buča, Irpinė, Gostomelis. Laukiame atvykstant ir mūsų ministrės su kolegomis. Kol kas dar jų nėra, bet tikėkimės, pasirodys.

– Ukrainą jūs neseniai palikote, dabar vėl grįžote. Vaizdai, kuriuos pamatėte, dabar labiau šokiruoja nei tie, kuriuos matėte išvykdamas?

– Iš tikrųjų ir nuotraukose jos šiurpiai atrodo, bet ypač šiurpiai atrodo kontrastas, kai matai sudegusį namą, patyrusį raketinius smūgius kartu su naujos statybos namais. Ypač baisu pasidaro, kai vietos pareigūnai papasakoja, kaip vyko tie baisūs bombardavimai, pavyzdžiui, vienas pareigūnas jų metu neteko šešių šeimos narių…

– Norėčiau dar paklausti apie išvykusią tyrėjų grupę: kiek žmonių išvykę iš Lietuvos ir kokių sričių tai specialistai?

–  Tai įvairių sričių specialistai: ir policijos, ir prokuratūros. Iš viso išvyko septyni pareigūnai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar jau yra kažkokios konkrečios užduotys, kurias jie turės atlikti?

– To geriausia klausti arba Nacionalinės policijos vadovo, arba generalinės prokurorės, bet iš principo reikia tirti, tirti, tirti. Tirti tai, kas čia gatvėse, tai, kas dar gyva. Ukrainos policijos atstovai sako, kad daug kas jau yra sutvarkyta, bet net ir po šių sutvarkymų viskas atrodo labai šiurpiai…

Reikia suprasti, kad mes kalbame apie miestelius, kuriuose gyveno vidutinio ir aukštesnio pragyvenimo lygio žmonės. Kalbu apie Borodianką. Todėl nenuostabu, kodėl įvyko tokie apiplėšimai, žudymai.

Visi dingę žmonės dar nėra rasti ir visi kariniai nusikaltimai dar tikrai nėra išaiškinti. Atrastų naujų gali būti dar ir dar…

– Norite pasakyti, kad visi šie nusikaltimai, apie kuriuos girdite, yra panašūs į nusikaltimus Bučoje?

– Taip, iš tiesų Buča ir Irpinė yra kaip viena gyvenvietė, jas dalina tiltas. Iš tiesų tai, kas buvo Bučoje, buvo ir Irpinėje, buvo ir kituose miestuose, tokiuose kaip Borodianka ar Gostomelis. 

Iš tikrųjų atlikti nusikaltimai nesuvokiami nei protu, nei širdimi. Manau, kad dabar mūsų pareigūnams didžiulė atsakomybė juos ištirti.

– Jūs su mumis pasidalinote ir lietuvių pareigūnų vaizdais, kur matosi lietuviški užrašai. Kiek laiko Lietuvos pareigūnai bus Ukrainoje?

– Vėlgi, tai priklausys nuo užduočių, kurias reikės įgyvendinti. To išties geriau klausti pačių pareigūnų, jų vadovų.

Iš to, ką aš matau ir girdėjau, galiu pasakyti, kad siautėjimas buvo baisus. Kažkas nerealaus išties yra, kai suvoki tokius didžiulius agresijos mastus…  Apsilankymas čia pranoksta viską, ką mačiau televizoriaus ekrane ar kur kitur…