Rusija pirmadienį ir antradienį atakavo Ukrainą po to, kai savaitgalį baigėsi retos kariaujančių šalių paliaubos. Smūgiai sumenkino viltis pasiekti proveržį kitą savaitę Abu Dabyje vyksiančiose JAV vadovaujamose derybose.
Pietrytiniame pafrontės kaime Komyšuvachoje, kur Rusijos pajėgos smogė buvusiam mokyklos pastatui, kuriame, pasak Ukrainos, kiekvieną pirmadienį buvo dalijama humanitarinė pagalba, tęsėsi gelbėjimo operacijos.
„Vos per vieną smūgį žuvo 33 žmonės. Penki žmonės buvo išgelbėti, o daugiau kaip 50 vis dar gali būti įstrigę po griuvėsiais“, – sakė V. Zelenskis ir pavadino tai „vienomis didžiausių Rusijos žudynių per šį karą“.
Ataka buvo surengta praėjus kelioms valandoms po to, kai Chersono srityje kelias dienas išsilaikė paliaubos, leidusios surengti retą humanitarinę operaciją.
Antradienį per Rusijos smūgį į ligoninę Charkive taip pat buvo sužeista dešimtys žmonių, pranešė V. Zelenskis. Ukrainos pareigūnai pranešė apie dar keturis visoje šalyje žuvusius žmones.
V. Zelenskis, Kremlius ir Vašingtonas patvirtino, kad jų derybininkai lapkričio 10–11 d. susitiks Abu Dabyje. Tai bus pirmosios visų trijų šalių derybos nuo vasario.
Antradienį lankydamasis Berlyne V. Zelenskis nurodė tikintis, kad šis susitikimas atvers kelią jo deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Tikimės, kad darbas šiuo formatu ir kiti mūsų diplomatiniai veiksmai atvers kelią trišaliam formatui lyderių lygiu“, – žurnalistams teigė jis.
V. Zelenskis nuolat ragino surengti susitikimą su V. Putinu, kuris 2022 m. pasiuntė Rusijos kariuomenę per sieną ir taip įžiebė didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Tačiau V. Putinas ne kartą atsisakė tiesiogiai susitikti su V. Zelenskiu.
Šalia V. Zelenskio kalbėjęs Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad nemato jokių ženklų, jog Rusija būtų pasirengusi rimtai tartis dėl savo invazijos užbaigimo.
„Svarbu, kad Rusija pagaliau rimtai įsitrauktų į derybas dėl paliaubų ir vėlesnio taikos susitarimo“, – sakė jis.
„Kol kas nematau, kad tai vyktų“, – pridūrė kancleris.
„Ukraina turi sėdėti prie stalo“
Kyjivas ir jo Europos sąjungininkės baiminasi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris neseniai sudarė susitarimą su V. Putinu dėl dyzelino tiekimo ir kritikavo V. Zelenskį, stoja Kremliaus pusėn.
F. Merzas sakė, kad jei D. Trumpas pakvies V. Putiną į Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą Majamyje, tuomet į jį turėtų būti pakviestas ir V. Zelenskis.
„Jei bus kalbama apie Ukrainą, Ukrainos prezidentas turi sėdėti prie derybų stalo“, – akcentavo jis.
Praėjusią savaitę Chersono srityje galiojusios paliaubos, dėl kurių susitarti padėjo JAV pirmoji ponia Melania Trump, suteikė vilties, kad susitarimas dėl karo užbaigimo gali būti pasiektas derybomis.
V. Zelenskis sakė, kad Kyjivas pasiūlė Rusijai pratęsti paliaubas, tačiau netrukus po to Maskva inicijavo mirtinus smūgius.
„Pasiūlėme Rusijai pratęsti ir išplėsti paliaubas“, – nurodė V. Zelenskis.
„Tačiau kaip atsako sulaukėme štai ko – tokios atakos. Nauji apšaudymai, nauji smūgiai, naujos žudynės“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
F. Merzas pareiškė, kad ugnies nutraukimas Chersone galėjo tapti pavyzdžiu kitoms paliauboms, tačiau „Rusija iki šiol atkakliai tam priešinasi“.
Derybos Briuselyje
„Todėl mūsų žinia Rusijai aiški: atėjo metas užbaigti šį karą“, – sakė F. Merzas, kurio vadovaujama šalis yra viena iš pagrindinių Ukrainos rėmėjų kariniu ir finansiniu požiūriu.
V. Putinas ne kartą teigė, kad Rusija nenori laikinų paliaubų Ukrainoje ir kad Maskva ketina jėga užimti likusią Rytų Ukrainą.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pranešė, kad JAV derybininkai trečiadienį Briuselyje taip pat susitiks su Europos ir NATO pareigūnais.
Susitikime dalyvaus Ukrainos, Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK), NATO ir Pasaulio banko atstovai, nurodė Europos Komisija.
Rusijoje Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad buvo sunaikinta beveik 500 dronų, skridusių link sostinės regiono.
Šie smūgiai buvo suduoti tuo metu, kai JK ir Prancūzija pranešė, kad šį mėnesį apie 2,8 tūkst. karių iš 10 Europos šalių surengs karines pratybas Ukrainai paremti.
Kariai Lenkijoje rinksis į pirmąsias naujų tarptautinių pajėgų, kurios galėtų būti dislokuotos susitarus dėl paliaubų, pratybas.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad jo šalis naktį užkirto kelią galimai provokacijai pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi.
(be temos)