Žiniasklaida: Londonas toliau dalinsis žvalgybine informacija su Ukraina Pereiti į pagrindinį turinį

Žiniasklaida: Londonas toliau dalinsis žvalgybine informacija su Ukraina

2025-03-07 10:11
Jūras Barauskas (ELTA)

Didžioji Britanija toliau teiks Ukrainai žvalgybinę informaciją, nors ribotų Londono ir kitų Europos šalių siūlomų galimybių nepakaks kompensuoti šią savaitę nutrūkusio JAV duomenų srauto.

Žiniasklaida: Londonas toliau dalinsis žvalgybine informacija su Ukraina
Žiniasklaida: Londonas toliau dalinsis žvalgybine informacija su Ukraina / Scanpix nuotr.

Anot savo šaltinių informacija besiremiančio „The Guardian“, JK toliau teiks ir neapdorotų duomenų analizę, tačiau vadovaudamasi įprastine žvalgybos praktika informacijos, gautos iš JAV pagal su šia šalimi sudarytas ilgalaikes sutartis, neperdavinės.

„Ji nėra taip toli siekianti ir tokio didelio masto, kaip JAV pajėgumai ir negalės jų pakeisti“, – paaiškino buvęs JK vyriausybės atstovas. Tačiau tai suteiks Ukrainai galimybę gauti išankstinių pranešimų apie gręsiančias atakas bei pasirengti pačiai vykdyti antskrydžius Rusijos teritorijos gilumoje.

Apie tai, kad ketina toliau dalintis žvalgybine informacija su Ukraina, paskelbė ir Prancūzija. Šios šalies gynybos ministras Sebastienas Lecornu pasakė, kad nors JAV sprendimas turės „reikšmingą poveikį operacijoms“, Paryžius toliau teiks pagalbą, dalindamasis „nepriklausomais žvalgybiniais duomenimis“.

JAV sustabdė tiek karinės pagalbos, tiek žvalgybinės informacijos teikimą Ukrainai.

Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Mike‘as Waltzas pareiškė, kad prezidentas Donaldas Trumpas svarstys atnaujinti pagalbą, jei bus surengtos taikos derybos ir imtasi priemonių pasitikėjimui stiprinti.

JAV Atstovų rūmų žvalgybos komitetas kritikuoja sprendimą sustabdyti žvalgybinės informacijos teikimą Ukrainai, vadindamas jį nepriimtinu ir ragindamas tuojau pat vėl pradėti teikti karinę pagalbą šiai šaliai.

Tuo pat metu Norvegija didina savo finansinę paramą Ukrainai šiais metais iki 7,2 mlrd. eurų. Tai pranešė vyriausybė Osle. Iki šiol Rusijos užpultai šaliai 2025 m. buvo numatyta skirti pagalbos už beveik 3 mlrd. eurų.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Størė sakė: „Tai sudėtingiausia saugumo situacija Norvegijai nuo Antrojo pasaulinio karo. Tai bus solidus norvegų indelis į taiką ir stabilumą Ukrainoje ir Europoje“.

Norvegija pačioje šiaurėje ribojasi su Rusija, bendra siena siekia 198 km. Šalis yra viena NATO steigėjų, tačiau, priešingai nei kaimynės Suomija ir Švedija, nepriklauso ES.

Jensas Stoltenbergas, Norvegijos finansų ministras ir buvęs NATO generalinis sekretorius, tinkle X rašė: „Europa turi daryti daugiau. Džiaugiuosi vienbalsiu pritarimu šiam sprendimui Norvegijos parlamente“.