Lietuvos, kaip ir dar šešių Baltijos jūros regiono šalių, pastangas saugoti jūrą Pasaulio gamtos fondas (PGF) įvertino prasčiausiu įmanomu balu, žymimu raide „F“.

Naujai paskelbtoje PGF ataskaitoje kiek geresnis balas - „C“ - skirtas dviem šalims iš devynių - Vokietijai ir Švedijai.

Šalių įsipareigojimai ir pastangos vertinti penkiose - eutrofikacijos (vandens žydėjimo), pavojingų medžiagų, biologinės įvairovės apsaugos, laivybos ir integruoto jūros valdymo - kategorijose.

Vokietijai ir Švedijai iš 79 galimų balų pavyko surinkti po 36, tuo metu likusios septynios regiono šalys gavo po mažiau nei 30 balų ir visos buvo įvertintos „F“.

Prasčiausiai įvertinta Rusija, gavusi 18 balų, o priešpaskutinėje vietoje - Latvija su 19 balų.
Šias dvi valstybes lenkia Lietuva ir Lenkija, surinkusios po 25 balus ir pasidalinusios šeštąją bei septintąją vietas.

Virš jų rikiuojasi Estija (26), Danija (28) ir Suomija (29), joms taip pat skirtas prasčiausias įvertinimas.

„Jei surinkta mažiau nei 40 proc. nuo didžiausio taškų skaičiaus ir įvertinta “F„, tai reiškia, kad valdžiai nepavyko prisiimti atsakomybės gerinant Baltijos jūros situaciją“, - teigia Pasaulio gamtos fondas.

Lietuvos pastangos eutrofikacijos srityje įvertintos šešiais balais iš 24 galimų, pavojingų medžiagų - šešiais iš 12, biologinės įvairovės apsaugos - keturiais iš 15, laivybos - šešiais iš 13, integruoto jūros valdymo - trimis iš 15.

Vertinant atskirus kriterijus, Lietuvai geresnis balas - „C“ - skirtas už jūros apsaugą laivybos srityje ir pavojingų medžiagų išmetimą. Tuo metu pagal likusius kriterijus, anot Pasaulio gamtos fondo, Lietuvai reikėtų pasitempti.

Lietuvos gamtos fondo, bendradarbiaujančio su PGF, teigimu, kalbant apie eutrofikacijos problemą, Lietuva galėtų įstatymais riboti fosforo kiekius skalbimo milteliuose ir kitose valymui skirtose priemonėse, atkurti pelkes ir apleistus durpynus.