Savižudybė yra užkrečiama, sako Vilniaus universiteto Klinikinės psichologijos katedros vedėja profesorė Danutė Gailienė. Jos teigimu, žiniasklaidos poveikis savižudiško elgesio paplitimui gali būti būti labai stiprus, bet - ir teigiamas, ir neigiamas.

Trečiadienį Seime vyko Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto surengta diskusija, kurioje pristatytos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) planuojamos priimti rekomendacijos žiniasklaidai, kaip pateikti informaciją apie savižudybes.

„Įrodyta, kad savižudybė yra užkrečiama, impulsyvių savižudybių nebūna, net tais atvejais, kai atrodo, kad poelgis impulsyvus, paaiškėja, jog mintis buvo giluminė“, - diskusijoje sakė mokslininkė.

Pateiktoje medžiagoje profesorė sako, kad žiniasklaidoje pateikiami savižudiško elgesio pavyzdžiai gali tiesiogiai paveikti asmenų veiksmus, o mokslininkai yra įrodę tiesioginį ryšį tarp savižudybių pateikimo žiniasklaidoje ir jų paplitimo.

„Savižudybės užkrėtimo“ fenomenas arba „Verterio efektas“ buvo pagrįstas, kai 1970 metais nustatyta, jog per 268 dienas trukusį laikraščių streiką Detrote akivaizdžiai sumažėjo savižudybių, ypač jaunų moterų, o po streiko vėl padaugėjo.

Pasak mokslininkės, žiniasklaida gali atlikti savižudybių prevencijos ir visuomenės švietimo funkcijas, pavyzdžiui, jei apie įvykį informuojama atsargiai, santūriai, formuojama nuostata, kad savižudybė nėra vienintelė išeitis iš sunkios situacijos, pateikiamos alternatyvos.

„Svarbu, kaip pateikiami faktai ir informacija apie savižudybę - negalima šaukti, negalima daryti sensacijos, nes tas, kuris slapta audžia mintį apie tai, jis tuos visus dalykus ypač jautriai fiksuoja. Dėl savižudybių mes esame čempionai, dabar pirmaujame Europos Sąjungoje, o anksčiau pirmavome ir pasaulyje“, - sakė D.Gailienė.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tvirtina, kad lemiamą reikšmę „savižudybės užkrėtimo“ plitimui turi savižudybės pateikimo žiniasklaidoje būdas. PSO žiniasklaidą ragina vengti sensacingo, dramatiško ar romantiško savižudybės vaizdavimo, nenurodyti konkretaus savižudybės metodo, vietos, tokios informacijos nepateikti pirmuosiuose puslapiuose, nerodyti nusižudžiusio asmens artimųjų, vengti spekuliacijų apie galimas priežastis.

Diskusijoje kalbėjęs Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas psichiatras Linas Slušnys sakė, jog Lietuvoje žmonės nesuvokia tikrojo savižudybių masto.

Psichiatras pasakojo, kad bet kurioje auditorijoje paklausęs, koks yra žuvusiųjų kelyje ir nusižudžiusių santykis, visuomet sulaukia atsakymo, jog žuvusiųjų keliuose yra keliskart daugiau, nors yra priešingai.

Pasak L.Slušnio, šiemet per eismo įvykius žuvo 389 žmonės, blogiausios statistikos metais šis skaičius siekė 850. Tuo metu jau du dešimtmečius kasmet nusižudo apie 1100 žmonių, iš jų apie 60 savo noru pasitraukusių iš gyvenimo - vaikai.
LRTK parengtame rekomendacijų projekte pateikiamos PSO rekomendacijos žiniasklaidos specialistams dėl savižudybių prevencijos, taip pat siūloma skelbiant informaciją apie savižudybę įvertinti, ar išvis yra būtinybė ir viešas interesas paskelbti patį savižudybės atvejį.