AR REIKIA MOKĖTI UŽ NEGAUTAS "MEZON" PASLAUGAS? (SPECIALISTO KOMENTARAS)

Norėjau pasidalinti savo patirtimi ir pranešti jums bei kitiems žmonėms, kaip "Mezon" apgaudinėja žmones ir verčia juos mokėti už nesuteiktas paslaugas.

Taigi, buvau "Mezon" klientas du metus. 2013 metų lapkritį pasibaigė sutartis, įmonė susisiekė su manimi ir pasiūlė pratęsti sutartį dar dviems metams. Neva taip padarius reikės mokėti mažesnę kainą už paslaugas. Aš sutikau pratęsti. Po dviejų mėnesių naudojimosi interneto paslaugomis, man pavogė mašrutizatorių, todėl nebeturėjau galimybės naudotis jų paslaugomis. Nusprendžiau nutraukti sutartį, nes man tiesiog paslaugų nebereikėjo.

Tačiau aferistai "Mezon" pasakė, kad man neva reikės sumokėti visą likusią dalį sumos, ką bučiau mokėjęs dar 22 mėnesius (sutartis sudaryta dviems metams, o po dviejų mėnesių ją nusprendžiau nutraukti) pagal sudarytą sutartį. Ši suma - beveik 800Lt! Jie verčia mane mokėti už nesuteiktas paslaugas, kurių man nebereikia, remdamiesi juokingai sutartyje parašytais žodžiais, kurie skamba taip: "Jei nėra pasibaigęs Minimalus naudojimosi Paslaugomis laikotarpis, Paslaugų gavėjas turi sumokėti "Telecentrui" visas Minimalaus naudojimosi Paslaugomis laikotarpiu suteiktas nuolaidas įrangai ir Paslaugų mokesčiams (įskaitant Paslaugų aktyvavimo mokesčiui), PROPORCINGAI LIKUSIAM MINIMALAUS NAUDOJIMOSI PASLAUGOMIS LAIKOTARPIUI."

Pabrėžiu būtent paskutinius žodžius, nes neaišku, ką jie čia prirašė, siekdami suklaidinti ir apgauti savo klientus.
Aš sutikčiau, jeigu man reiktų sumokėti tas nuolaidas, kurias jie man suteikė per tuos du mėnesius (apmokėti skirtumą), kaip bučiau mokėjęs už suteiktas paslaugas, nesudarius sutarties. Tačiau šie "paslaugų tiekėjai" stengiasi apgaulės būdu iš manęs gauti beveik 800lt.

KOMENTARAS:

Audronė Kaušylienė
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
Teisės ir personalo skyriaus vedėja

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488) 22 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos institucijos, kurios yra įgaliotos nagrinėti vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus neteismine tvarka pagal jų veiklos sritį. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių paslaugų srityse vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus ne teisme tvarka nagrinėti yra įgaliota Ryšių reguliavimo tarnyba. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas. Manydamas, kad ryšių paslaugų teikėja taiko nesąžiningas sutarčių sąlygas, vartotojas gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo sudaryta sutartis būtų išnagrinėta nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, pateikiant prašymą Tarnybai (Vilniaus g. 25, 01402 Vilnius, tel. (8 5) 262 6751, faks. (8 5) 279 1466, el. p. tarnyba@vvtat.lt). 

Pateiktoje situacijoje nurodyta, kad vartotojo, jam nutraukus terminuotą paslaugų teikimo sutartį, buvo paprašyta sumokėti visą likusią dalį sumos, kurią būtų turėjęs mokėti likusius 22 mėnesius. Informuojame, kad ryšio paslaugų teikimo sutartis yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Paslaugų gavėjui (vartotojui) įgyvendinus Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jis privalo sumokėti už tas paslaugas, kurios buvo faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Pažymėtina, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius. Tiesioginių nuostolių įrodinėjimo pareiga tenka paslaugų teikėjui, kuris turi pagrįsti turėtas protingas su sutarties vykdymu iki sutarties nutraukimo susijusias išlaidas (Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Taip pat atsižvelgiant į nurodytą situaciją, Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-11 nutartyje, civ. byloje Nr. 3K-3-476/2013, yra nurodęs, kad „įstatyme nustatyta teisė reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius, o ieškovas reikalauja priteisti netiesioginius nuostolius – negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jei atsakovas būtų vykdęs Sutartį joje sulygtomis sąlygomis. Tokia apeliacinio teismo pozicija atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, kad galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymo nenumatyta.