“Žalgirio” legionieriui L.Vudsui patiko Kaune, tačiau jis nėra tikras, ar kitą sezoną grįš į Lietuvą

Vakar į Jungtines Amerikos Valstijas išvyko tik tris mėnesius “Žalgiryje” žaidęs, tačiau ryškų pėdsaką komandoje palikęs 28 metų 217 cm ūgio Lorenas Vudsas. Vasario pabaigoje prie Kauno ekipos prisijungęs vidurio puolėjas greitai prisitaikė prie komandinį krepšinį žaidžiančio “Žalgirio”. SEB Baltijos krepšinio lygoje L.Vudsas per rungtynes pelnydavo po 12,5 taško ir atkovodavo po 7,2 kamuolio, o LKL čempionate aukštaūgis surinkdavo po 14,2 taško bei atkovodavo po 11,2 kamuolio.

Atsiėmęs iškovotą čempionų žiedą LKL uždarymo šventėje, L.Vudsas kalbėjosi su “Kauno diena”.

Laikas prabėgo nepastebimai

- Sezonas baigėsi. Kokie Jūsų ateities planai?

- Visos mintys apie tai, kad netrukus grįšiu namo. Po paskutinių finalo rungtynių tiesiog ilsėjausi ir rengiausi kelionei namo. Kol kas nemąstau apie ateinantį sezoną. Nėra kur skubėti, šiek tiek palauksiu, pamatysiu, kokių turiu pasiūlymų ir maždaug vasaros viduryje priimsiu sprendimą.

- O jeigu “Žalgiris” siūlytų pasilikti?

- Man patiko žaisti “Žalgiryje”, todėl klubo pasiūlymą tikrai svarstyčiau. Vis dėlto apsispręsti nėra taip paprasta, mano norai nėra pats svarbiausias apsisprendimo veiksnys. Kalbant apie ateinantį sezoną, prioritetu laikyčiau NBA ekipos pasiūlymą. Visais mano rungtyniavimo klausimais rūpinasi agentas, todėl negaliu pasakyti, ar šiuo metu jau turiu pasiūlymų, ar ne. Kol kas negaliu priimti sprendimo ir žadėti, jog grįšiu į Lietuvą kitą sezoną. Man patiko Kaunas, patiko komanda, vadovybė, krepšininkai bei sirgaliai, todėl šis klubas turi pranašumą prieš kitus.

Viskas buvo puiku. Nežinojau, ko turėčiau tikėtis prieš atvykdamas čia. Net nežinojau, į kokią pasaulio dalį vykstu. Vis dėlto visi stengėsi man padėti, klubo vadovybė padėjo greičiau adaptuotis, komandos draugai rūpinosi manimi, o sirgaliai buvo nepakartojami. Kai atvykau čia, maniau, kad tie trys mėnesiai slinks labai ilgai, tačiau laikas prabėgo nepastebimai.

Tačiau net jeigu niekada čia nebegrįšiu, Kauną ir “Žalgirį” prisiminsiu visą likusį gyvenimą. Tai bus ypatingi prisiminimai.

Džiaugėsi patekęs į krepšinio šalį

- Lietuvoje žaidėte tik nuo kovo mėnesio, tačiau buvote labai svarbus komandoje. Ar jautėte tai?

- “Žalgiryje rungtyniauja daug gerų krepšininkų. Man buvo smagu prisijungti prie ekipos. Žinojau, kad turėsiu atiduoti daug jėgų ir stengtis dėl komandos. Džiugu, kad man pavyko prisitaikyti prie kauniečių sistemos, nors tai pavyksta ne visiems ir ne visada. Smagu, kad man atėjus į komandą ji tapo stipresnė ir pajėgesnė.

- Pirmosios Jūsų rungtynės Kaune su “Lietuvos rytu”, kuriose neišbėgote į aikštę, buvo nutrauktos. Ką tuomet mąstėte? Ar nebuvo baimės, kad atvykote į bepročių šalį?

- (Juokiasi). Pagal tai, kaip buvo nusiteikę mūsų sirgaliai, jaučiau, kad tai iš tiesų namų rungtynės. Niekada nebuvau matęs nieko panašaus, bet nebuvau priblokštas. Man nebuvo baisu, atvirkščiai, džiaugiausi, kad patekau į krepšinio šalį, kurioje ši sporto šaka yra dievinama. Stebėjau visą vaizdą aikštelėje kaip kino teatre. Nemanau, kad reikėtų tokius įvykius sureikšminti. Po rungtynių pasikalbėjau su keletu komandos draugų ir jie sakė, jog nėra dėl ko išgyventi, nes tarp Vilniaus ir Kauno ekipų vyrauja priešprieša.

- Su “Lietuvos rytu” teko žaisti ne vieną kartą. Ar pajutote šių mačų išskirtinumą?

- Tik atvykus į Kauną man papasakojo, jog turime didžiausią konkurentą “Lietuvos rytą”. Kauno ir Vilniaus komandos yra geriausios Baltijos regione, todėl šių ekipų akistatose reikia žaisti ypač gerai ir niekada nenuleisti rankų. Visose rungtynėse stengiausi žaisti kiek įmanoma geriau, tačiau su vilniečiais visi kovodavome su dar didesniu įkarščiu.

LKL finalo serija - išskirtinė

- Kaip vertinate LKL finalo seriją?

- Finalo serija buvo nepakartojama. Dėl čempionų titulo rungėsi pajėgiausios komandos, kiekvienoje dvikovoje tvyrojo intriga, ir abiejų komandų žaidėjai troško iškovoti pergalę. Tai buvo iš tiesų puiku.

- Ar yra tekę patirti ką nors panašaus NBA, NCAA čempionatuose?

- Ši finalo serija buvo kitokia, nes pirmą kartą gyvenime buvau vienas pagrindinių žaidėjų finalo serijoje. Todėl jaučiau atsakomybę ir norėjau kuo greičiau išsigydyti traumą bei padėti savo komandos draugams aikštėje. Džiugu, kad man pavyko prisidėti prie pergalės paskutinėse dvejose finalo rungtynėse.

Daug sunkiau buvo sėdėti ant atsarginių žaidėjų suolo per pirmąsias ketverias rungtynes ir žinoti, kad negalėsi padėti savo komandai. Norėjau išbėgti į aikštę ir kovoti dėl pergalės. Vis dėlto džiaugiausi, jog laimėjome abi dvikovas Kaune, o du sykius Vilniuje buvome arti pergalės. Tikėjausi, kad man grįžus į aikštę, viskas bus gerai.

- “Žalgirio” gydytojas teigė, jog tai pirmoji Jūsų trauma. Ar tai tiesa?

- Turėjau keletą nerimtų susižeidimų koledže, tačiau pirmą kartą patyriau rimtą kojos traumą, dėl kurios negalėjau rungtyniauti net keletą savaičių.

Pirmas šalies čempiono titulas

- Tapęs LKL čempionu buvote labai patenkintas, pozavote fotografams, o apsivilkęs čempionų chalatą vaizdavote boksininką. Ką Jums reiškia LKL čempiono titulas?

- Tikriausiai nebuvau čia tiek ilgai, kad suvokčiau, kiek brangus yra šis titulas. Visada džiaugdavausi iškovojęs pergalę, tačiau laimėti čempionatą ir tapti nugalėtojais pavyksta ne kasdien.

Esu tikras, kad mano komandos draugams Pauliui (Jankūnui), Jonui (Mačiuliui), Mantui (Kalniečiui), Vyteniui (Jasikevičiui) ir kitiems LKL čempiono titulas yra daug vertingesnis. Jie užaugo su “Žalgiriu” ir rungtyniauja savo šalyje, todėl atiduoda visą širdį bei dvasią. Džiaugiausi, kad padėjau jiems pelnyti tokį laimėjimą. Esu patenkintas pergale bei čempionų žiedais.

- Ar tai pirmasis Jūsų čempionų titulas?

- Kelis titulus laimėjau aukštojoje mokykloje bei koledže, tačiau tokio lygio varžybose nugalėtoju tapau pirmą kartą.

- Kokį įspūdį paliko “Žalgirio” sirgaliai?

- Kad “Žalgiris” turi puikius sirgalius, pasakiau jau po pirmųjų rungtynių su “Lietuvos rytu”. Jie labai myli savo komandą. Net pasibaigus sezonui, gatvėje sutikti žmonės prieina, pasveikina, paspaudžia ranką. Jie įvertina visas mūsų pastangas kovojant dėl pergalės. Net nemaniau, kad tiek daug žmonių gali domėtis krepšiniu. Man patinka žaisti krepšinį, tačiau tai tik žaidimas. Tuo tarpu lietuviams krepšinis yra religija.

- Kaip atšventėte pergalę LKL finale?

- Turėjome ne vieną vakarėlį, tačiau nieko labai ypatingo. Kelis sykius susitikome su komandos draugais ir gerai leidome laiką.

Europoje žaidėjai nesirūpina statistika

- Kai atvykote į Lietuvą, sakėte, kad Europos krepšinis ir NBA nelabai skiriasi. Ar nuomonė nepasikeitė?

- Iš tikrųjų Europos ir NBA krepšinis turi panašumų. Tačiau NBA dominuoja pajėgūs individualūs krepšininkai, komandų žaidimas paremtas vienu ar keliais krepšininkais. Tuo tarpu Europoje krepšininkai nesirūpina savo statistika, rungtyniauja komandos labui, nemąstydami apie savo asmeninį pasirodymą. Tačiau net ir NBA yra komandinį krepšinį propaguojančių ekipų.

- O Jūs rūpinatės savo statistika?

- Nemanau. Man patinka rungtyniauti ir padėti komandai. Niekada per daug dėmesio neskirdavau statistikai, nes nebuvau tuo krepšininku, kuris galėtų pasigirti dideliais skaičiais bei įspūdingu žaidimu.

- Turbūt Kauno sirgaliai Jums leido pasijusti tikra žvaigžde?

- Tiesą pasakius, jau aukštojoje mokykloje buvau vienas pagrindinių komandos žaidėjų, į kurį rodydavo pirštais ir norėjo užkalbinti. Panaši situacija buvo ir koledže. Todėl buvau pripratęs prie dėmesio ir nebekreipiu į tai dėmesio. Visuomet stengiuosi pasisveikinti su sutiktais sirgaliais, paspausti ranką, pasirašyti ar tiesiog pasidalyti mintimis.

- Ar dėjimas į krepšį - mėgstamiausias Jūsų elementas?

- Ne, man svarbiausia - pergalė, nesvarbu su kokiais elementais ji pasiekta.

Į lietuves stengėsi nesižvalgyti

- Kai tik atvykote į Lietuvą, sakėte, kad esate patenkintas dešinės pusės eismu. Ką dar naujo atradote mūsų šalyje?

- Taip, čia vairuojama normaliai. Jeigu būtų priešingai, būčiau turėjęs daugybę bėdų. Lietuva - tai nauja vieta, kurioje daugelis dalykų yra kitaip. Negalėčiau pasakyti, kad atradau kažką ypatingo, tačiau tiesiog JAV ir Lietuva yra skirtingos šalys, todėl natūralu, jog yra daug skirtumų.

- Ar teko pabendrauti su Lietuvos merginomis?

- Čia labai daug gražių merginų, tačiau nekreipiau į jas per daug dėmesio. Supratau, kad turėsiu grįžti namo, todėl bendraudamas su merginomis erzinčiau tiek save, tiek jas. Vis dėlto jeigu likčiau čia visiems metams - galbūt, bet nežinau... Privalau visą dėmesį sutelkti krepšiniui, todėl tą ir dariau. Jeigu grįšiu į Lietuvą, reikės pamąstyti ir apie merginas. Tačiau visą vasarą būsiu namuose, bendrausiu su taip pat gražiomis JAV merginomis.