NHL klubo “New York Rangers” gynėjas susitiko su Elektrėnų vaikais

Iš Elektrėnų kilęs turtingiausios NHL ledo ritulio komandos “New York Rangers” komandos gynėjas Darius Kasparaitis vakar vėlai vakare jau vaikščiojo Šveicarijos gatvėmis.

Į Lietuvą atvykęs tik savaitei, savo tėvams pristatęs Švedijoje gimusią bei Kanadoje augusią būsimąją žmoną Ingelą, porą dienų pailsėjęs Nidoje, turėdamas įtemptą grafiką, prieš išvykdamas į Europą Darius vis dėlto rado laiko susitikti su Elektrėnų vaikais bei “Energijos” ledo ritulininkais.

Kitą savaitę 30 metų sportininkas pradės rengtis naujajam sezonui treniruočių stovykloje pas buvusį SSRS rinktinės trenerį, Latvijoje gyvenusį Sergejų Jurzinovą.

Elektrėnų ledo rūmuose susirinkę vaikai iš pradžių kukliai, tačiau po to vis drąsiau klausinėjo NHL senbuvį, kuris dalijo savo nuotraukas, autografus, trims aktyviausiems vaikams padovanojo firmines “reindžerių” kepuraites ir mielai fotografavosi.

Beje, specialiai į susitikimą su D.Kasparaičiu atvyko ir verslininkas iš Maskvos su CSKA jaunučių komandoje besitreniruojančiu savo sūnumi. Rusas ir fotografavosi, ir klausinėjo bei konsultavosi.

“Mano vaikystė buvo sunki. Pamenu, kad atsikeldavau 7 valandą ryto ir eidavau čiuožinėti. Pavalgydavau - ir vėl čiuožinėti. Per dieną - po 6-7 valandas. Dievas davė, kad pirmą kartą užlipęs ant ledo iškart galėjau čiuožti. Turėjome tik dvi “šaibas” ir, joms nulėkus už borto, eidavome ieškoti avėdami pačiūžomis... Lazdas sukaldavome vinimis, kartais geri dėdės po varžybų atiduodavo arba parduodavo už tris rublius”, - savo sportinės karjeros pradžią prisiminė D.Kasparaitis.

Atidžiai stebėjęs į Elektrėnų ledo rūmus susirinkusius žmones, “Rangers” gynėjas pažino daugybę metų ledą liejančią moterį: “Marytė? Aš vis norėjau žaisti ir žaisti ledo ritulį, o jūs sakydavote, kad dar ledas neužšalęs. Bet turbūt patvirtinsite, kad buvau geras vaikas”, - nusijuokė sportininkas.

Pamatęs kitą pažįstamą moterį ir pasitikslinęs pavardę, Darius pasiteiravo: “Mokytoja Voronkova? Ar ne jūs mane išgelbėjote, kai būdamas trejų metų skendau ežere? Ne jūs? Pamenu, kad buvote greta. Tuomet tikriausiai jūsų vyras...”

Nuo aštuonerių metų pradėjęs žaisti ledo ritulį ir jau keturiolikmetis išvažiavęs į Maskvą, lietuvis jautė nostalgiją namams ir kartą grįžo į Elektrėnus.

“Ačiū mamai, kad ji patarė sportuoti toliau, paskambino treneriui, kuris atvažiavo manęs paimti, ir po devynių valandų kelionės jau buvau Maskvoje. Netrukus mane pakvietė į jaunučių rinktinę ir išvykome į Švediją”, - pasakojo gausiai susirinkusiems vaikams sportininkas.

Kodėl D.Kasparaitis susidomėjo ledo rituliu?

“Man labai patiko ledo ritulininkų apranga. Kai atėjo į mokyklą treneris ir pasiūlė treniruotis ledo ritulį, nedvejojau. Tiesa, iš pradžių norėjau lankyti dailųjį čiuožimą, tačiau nepriėmė, nes buvau storas”, - dalijosi prisiminimais ledo ritulininkas.

Ką dabar darytų kitaip?

“Treniravausi labai daug, bet dabar dirbčiau dar daugiau. Patobulinčiau metimą iš riešo, čiuožimą. Pamenu, kad pirmąsias mano pačiūžas ledo rituliui iš figūrinių pačiūžų pagamino tėtis”, - toliau atsakinėjo į vaikų klausimus D.Kasparaitis.

Į vieną klausimą vienas “kiečiausių” NHL gynėjų taip ir neatsakė.

“Ar ką nors išsprendėte konflikte su Vilniaus ledo rūmų valdžia?” - pasiteiravo į susitikimą atėjęs sporto mėgėjas. “Tai - blogas klausimas, o į ne vaikiškus klausimus šiandien neatsakinėsiu”, - mįslingai reziumavo sportininkas.