Italijoje įvykusio Europos irklavimo čempionato aukso medalį iškovojusi olimpietė Donata Vištartaitė teigė, kad yra pasirengusi naujiems karjeros posūkiams.

– Donata, ką jums reiškia šis Europos čempionato aukso medalis? – paklausėme irkluotojos.

– Man atrodo, kad tai buvo eilinės varžybos. Žinoma, truputį svarbesnės už kitas. Esu laiminga.

– Aukso medalis – tarsi paguoda po Londono olimpinių žaidynių?

– Galima sakyti, kad tai – paguoda. Prieš čempionatą abejojau, ar verta jame dalyvauti, nes po olimpinių žaidynių jaučiausi labai prastai. Dvi savaites negalėjau treniruotis. Prisipažinsiu, kad treniruotės nebuvo nuoseklios, bijojau, kad rezultatas Europos pirmenybėse nebus geras. Pavyko pasiekti labai gerą rezultatą, pati tuo negaliu patikėti. Net nežinau, iš kur atradau savyje jėgų. Per paskutines treniruotes net nesugebėdavau atlaikyti viso krūvio. Varžybose viskas apsivertė aukštyn kojomis.

– Kokie artimiausi jūsų siekiai ir tikslai?

– Norėčiau išmėginti jėgas porinėje valtyje. Nežinau, kaip man seksis, bet noriu pabandyti. Atsibodo irkluoti vienai... Tikiu, kad didesnėje valtyje turiu šansų pasiekti geresnių rezultatų. Pagrindinė svarstymų priežastis – mano fiziniai duomenys. Esu nestandartinė irkluotoja: neaukšta, nesu tvirtai sudėta. Dėl to kenčia mano yrio galingumas. Noriu geriau pasirodyti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Norėčiau medalių ir pasaulio čempionate.

– Ar šis sprendimas brendo anksčiau, ar jam įtakos turėjo olimpinės žaidynės?

– Po Londono olimpiados nežinau, ko tikėtis iš savo varžovių ir iš savęs. Po startų Londone mano kūnas pasakė: viskas. Galbūt tai tik į naudą?