Praėjusią savaitę Kauno „Žalgiris“ jau penkioliktąjį kartą klubo istorijoje buvo apdovanotas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionų žiedais, o kauniečių treneris Joanas Plaza buvo pripažintas geriausiu lygos strategu. Komandos vairininkas iš kitų Lietuvos ir Europos trenerių išsiskiria ne tik savitomis žaidimo schemomis, bet ir tuo, jog yra rašytojas, beje, kuriantis ne krepšinio tematika.
Paklaustas, ar atėjus svarbiausioms sezono kovoms, dar randa laiko rašymui, J.Plaza nedvejodamas atsakė: „Manau, kad mūsų darbai, profesijos negali varžyti mūsų gyvenimų. Visada randu laiko šiam užsiėmimui. Miegu tik kelias valandas per parą, o anksti atsikėlus man labai patinka rašyti. Trenerio darbas iš kitų profesijų išsiskiria tuo, kad į mus nukreipti visų žvilgsniai, apie mus rašo žiniasklaidoje, kuri neretai pateikia kritikos mums, treneriams. Tai yra ganėtinai sunku. Krepšinio kartais būna per daug, tuomet mano žmona, šuo ir būtent knygos padeda nors trumpam pamiršti krepšinį, taip nuo jo atsiriboti ir pailsėti.“
- Treneri, Jūsų pirmoji knyga buvo bestseleris ne tik gimtojoje Ispanijoje, bet ir Lietuvoje. Ar tikėjotės tokio populiarumo?
-  Ne, niekada, net nedrįsau apie tai pasvajoti. Jei būtumėte pasakęs, kad  kažkada sulauksiu tokio populiarumo, bučiau jus palaikęs pakvaišusiu  žmogumi. Pirmąjį knygos „Andželinos paklodės“ skyrių aš parašiau tik  savo artimiesiems ir niekada negalvojau, kad šis skyrius virs knyga,  vėliau nesitikėjau, kad ši knyga bus itin gausiai perkama tiek  Ispanijoje, tiek Lietuvoje. Tai nuostabu...  Tikiuosi, kad aš  nusipelniau tokių dalykų. Turiu sugebėjimus išdėstyti savo mintis  popieriuje, tačiau tikrai nesu geras rašytojas, netgi nesu geras  skaitytojas, taigi kaip man taip pasisekė, kad mano knygos yra tokios  populiarios? Atsakymo į šį klausimą iki šiol nežinau, tačiau esu labai  laimingas, kad mano knygos padeda žmonėms, priverčia juos nusišypsoti ar  labiau vertinti savo gyvenimą bei išprovokuoja kokias nors emocijas.  Tai fantastiškas jausmas.
- Jūsų antroji knyga netrukus išvys dienos šviesą Ispanijoje. Ketinate išleisti ją lietuviškai?
-  Leidėjai klausė manęs, ar nenorėčiau pirmiausiai ją išleisti Lietuvoje  ir tik vėliau publikuoti Ispanijoje, tačiau nusprendžiau, jog  pirmiausiai knyga bus išleista Ispanijoje. Tiesiog aš rašiau savo  gimtąja katalonų kalba, o norint knygą išleisti lietuviškai, reikia ją  išversti į ispanų kalbą ir tik tada į lietuvių kalbą. Manau, kad ši  knyga pasirodys Lietuvoje, tačiau kiek vėliau. Tai paskatina žmonių  reakcijos. Po varžybų LKL pusfinalyje vienas žmogus davė man poemą, kuri  buvo įkvėpta mano pirmosios knygos. Man tai buvo didžiausias  įvertinimas. Tokie dalykai mane labai motyvuoja ir skatina rašyti  daugiau. Labai džiaugiuosi, kad mano knygos, veikėjai iššaukia tokias  emocijas.
- Atvykdamas į komandą žadėjote, kad išmoksite lietuviškai. Šio pažado nepamiršote?
-  Jokiu būdu. Aš turiu pakankamai gausų žodyną neilgam pokalbiui,  stengiuosi tobulėti, turiu CD, kuris padeda mokytis lietuviškai bei  vieną lietuvišką knygą, kurią skaitydamas tobulinu savo įgūdžius. Noriu  išmokti jūsų kalbos, nes manau, kad tai vienintelis būdas, kuriuo galiu  būti arčiau lietuvių žaidėjų, suprasti jų gyvenimo stilių, kuris  skiriasi nuo man įprasto kataloniškojo.
- Kurie įvykiai šiame sezone jums buvo įsimintiniausi? Galbūt kai kuriuos iš jų išvysime kitoje jūsų knygoje?
-  Buvo daug puikių įsimintinų įvykių – Lietuvos Supertaurės laimėjimas,  pergalė LKL čempionate, asmeniškas susitikimas su Arvydu Saboniu,  pergalės išvykose Eurolygoje, knygų pristatymai, galėčiau vardinti ir  vardinti. Manau, kad dauguma iš šių įvykių bus įamžinti ne tik mano  galvoje, bet ir knygose. Noriu, kad mano trečiojoje knygoje būtų epizodų  iš mano gyvenimo Lietuvoje, todėl dažnai užsirašau čia kilusiais  idėjas.
- Viename interviu minėjote, kad  pagrindiniai dalykai, motyvuojantys ir stumiantys jus į priekį yra jūsų  svajonės. Kokių turite šiuo metu?
- Taip, svajonės man  suteikia motyvacijos. Šiuo metu turiu nemažai svajonių, kai kurios yra  trumpalaikės, pavyzdžiui, laimėti kitą mačą, nugalėti VTB Vieningoje  lygoje, ko „Žalgiriui“ dar niekada nepavyko padaryti. Galbūt mes  pralaimėsime, tačiau tikiu, kad bus minios sirgalių arenoje, kad jie  supras, jog aikštėje atiduodame visas jėgas ir kad aš taip pat visiškai  atsidaviau komandai. Tai dalis mano norų. Taip pat svajoju apie  sugrįžimą čia, nežinau, kaip viskas susiklostys šią vasarą, liksiu  komandoje ar ne. Jei negalėsiu likti komandoje, tikiuosi, kad atvykęs į  Kauną su kita komanda būsiu pasitiktas šiltai kaip Sevilijoje ar  Madride, kur man sugrįžus, iš savo vietų arenoje pakilo 11 tūkstančių  žiūrovų ir pradėjo man ploti.  Svajoju, kad šis sezonas liktų aistruolių  atmintyje kaip vienas geriausiųjų kartu su J.Plaza. Taip pat nemaža  dalis mano svajonių yra susiję su knygomis – kaip matote, jų turiu  išties daug,  tarp jų yra ir siekis tapti vienu geriausių Europos  trenerių. Visąlaik sieksiu įgyvendinti šias svajones ir kovosiu, kad jos  virstų realybe.
- Daugeliui gerbėjų aktualiausias klausimas  – ar išvysime jus komandoje ir kitą sezoną. Kokie jūsų ketinimai?
-  Norėčiau likti šioje komandoje. Dauguma pažįstamų Ispanijoje sako:  „Kraukis lagaminus ir grįžk namo.“ Tačiau čia yra galybė priežasčių,  kodėl aš to nedarau. Visų pirma – komandos žaidėjai ir vadovai. Žaidėjai  atiduoda visą save, nepaisant sudėtingos komandos finansinės  situacijos. Paulius Motiejūnas yra turbūt tinkamiausias žmogus  „Žalgiriui“ tokiu sunkiu momentu. Komandos fanai yra nuostabiausi visoje  Europoje, jų palaikymas – taip pat labai svarbus. Mano žmona čia  jaučiasi puikiai, turi darbą, taigi čia yra daugybė priežasčių, kurios  verčia likti Kaune, tačiau nežinau, ar klubas norės mane pasilikti, ar  nesulauksiu itin viliojančių pasiūlymų iš užsienio, ar situacija klube  staiga nepasikeis. Iki vasaros liko laukti nedaug, o būtent tada ir  priimsiu šį sprendimą.
 
                     
                               
                              
Naujausi komentarai