Pamokos vietiniams

Nedideliame Tešanjo miestelyje vykstantis „Balkan Open“ turnyras ne pirmus metus sutraukia nemažą sportininkų iš Lietuvos būrį. Šiemet lietuviai grįžo su didžiausiu trofėjų kraičiu.

Vyrų „Low Kick“ svorio kategorijoje iki 91 kg čempionu tapo Edgaras Banikonis. Jis pusfinalyje įveikė bosnį Leoną Skenderovičių, o finale pranoko kitą vietinį kovotoją Damjaną Kapetanovičių.

„Pirmojoje kovoje man teko gerokai jaunesnis varžovas. Vis dėlto judėjimu ringe jam ne tik nenusileidau, bet ir įrodžiau, kad jaunimui dar yra kur pasitempti“, – šypsojosi E. Banikonis.

Didesnė 36 metų kauniečio patirtis pravertė ir finale. Lietuvis sumaniai atmušdavo priešininko išpuolius ir laiku kontratakuodavo pats. Po paskutinės kovos nugalėtojas dėkojo savo treneriui Vadimui Zelevui, ne tik padėjusiam pasirengti svarbiam sezono startui, bet ir davusiam vertingų patarimų dėl kovų taktikos.

Sveikata nerizikavo

Aukso medalį užsikabino ir K-1 jaunių svorio kategorijoje iki 63,5 kg kovojęs Edgaras Jurevič. Jis finale nugalėjo bosnį Omerą Mustafičių.

„Edgaras sparčiai tobulėja, tad pergalė šiame turnyre neatsitiktinė“, – sakė E. Banikonis.

Prizininkais tapo ir kiti trenerio V. Zelevo auklėtiniai. Domantas Mikšta tapo vicečempionu, o Andrejus Bakirovas laimėjo bronzą.

Tame pat čempionate startavo ir paties E. Banikonio auklėtinis Osvaldas Jukna. Jis pralaimėjo vienintelę kovą, tiesa, trenerio nuomone, dėl to kalti teisėjai. Vieno epizodo metu ringo teisėjas sustabdė veiksmą, tačiau varžovas po nurodymo atliko stiprų smūgį į saulės rezginį. Lietuvis bandė atgauti kvapą per jam suteiktas kelias poilsio minutes, tačiau nepavykus normaliai atsigauti buvo nuspręsta netęsti pasirodymo.

„Pasitarėme, kad neverta rizikuoti. Grįžęs į kovą Osvaldas būtų rizikavęs patirti traumą. Visiškus neatgavus kvėpavimo galima labai greitai atsidurti nokaute. Tegul ir netekome pirmosios vietos, bet sveikata šiuo atveju yra brangiau“, – aiškino E. Banikonis.

Bosniai mane sutinka labai šiltai, sirgaliai palaiko beveik kaip vietinį.

Priima kaip savą

Pasak jo, nors kovotojų skaičiaus prasme turnyras Bosnijoje ir Hercegovinoje toli gražu netobulas, tačiau jis jau numatė išvyką ir į kitų metų varžybas. Mat šios bus jubiliejinės, dešimtosios, tad kasmet čia pasirodantis atletas nenori praleisti išskirtinio starto.

„Mane sutinka labai šiltai, publika palaiko beveik kaip vietinį, todėl nenorėčiau nuvilti organizatorių“, – sakė pašnekovas.

Lietuviai, keliaudami į turnyrus Bosnijoje ir Hercegovinoje, spėja pasigrožėti Balkanų regiono gamta ir miestais. Šiemet E. Banikonis dar buvo nuvykęs ir į Sarajevą, kur užėmė trečiąją vietą Europos taurės varžybose.

„Tuomet apsilankėme kalnuotose vietovėse, pamatėme kitokį gamtovaizdį, buvo įdomu susidurti su kitokio mentaliteto žmonėmis. Bosniai patiko šiltumu ir paprastumu“, – pasakojo atletas.

Padeda sustiprėti

Artimiausiuose jo planuose – keli kitų metų startai, tačiau ne mažiau dėmesio nei sportinei karjerai tenka skirti jaunosios kartos ugdymui.

E. Banikonis savo vadovaujamame „IronSky Gym“ klube Kaune treniruoja ne vieną perspektyvų sportininką. Juos treneris ketina netrukus vežti į didelį turnyrą Lenkijoje, o vėliau numatoma dar keletas reikšmingų startų.

Anot E. Banikonio, „IronSky Gym“ klube lankosi ir gerokai per pusšimtį sportinės karjeros nesiekiančių, bet fizine forma besirūpinančių vyresnių žmonių.

„Ateina ir vyrai, ir moterys, ir vaikai. Visiems parenkame tinkamiausius krūvius, pratimus, atsižvelgiame į kiekvieno lankytojo individualias savybes. Tenka padėti ir turintiems sveikatos nusiskundimų arba sveikstantiems žmonėms po operacijų ar traumų. Smagu matyti, kai klientas po mūsų treniruočių pamiršta jį nuolat kamavusius nugaros skausmus arba iškelia ranką, ko negalėjo padaryti ilgą laiką“, – kalbėjo E. Banikonis.