Septynis LKL aukso žiedus iškovojęs K.Šeštokas nenorėjo ilgiau trinti atsarginių suolo
Krepšininkas Kęstutis Šeštokas vėl kraunasi lagaminus ir rengiasi kelionei į užsienį. Rudenį antrą kartą sugrįžęs į Vilniaus Lietuvos ryto ekipą, iš Garliavos kilęs žaidėjas joje žaidė tik pusę sezono. K.Šeštokas tapo pirmuoju, su kuriuo sostinės klubas šįmet nutraukė sutartį, o į jo vietą pakvietė kitą žinomą Lietuvos krepšininką Gintarą Einikį.
Ieško darbo užsienyje
28 metų 202 cm ūgio K.Šeštokas yra septynis kartus Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionas. Šešis aukso žiedus jis iškovojo su Kauno Žalgiriu, kuriam atstovavo nuo 1993 iki 2000 metų, vieną - su Lietuvos rytu. Vilniaus ekipoje jis žaidė 2000-2003 metais, o praėjusį sezoną pirmą kartą paragavo legionieriaus duonos - rungtyniavo Ventspils komandoje ir tapo Latvijos čempionu.
- Kęstuti, gal jau žinote, kurioje komandoje tęsite sezoną?
- Vyksta konkretūs pokalbiai, manau, jau šiandien vakare turėtų daug kas paaiškėti.
- Ar yra tikimybė, kad liksite Lietuvoje?
- Tikrai ne. Derybos vyksta su užsienio klubais.
Palūžo psichologiškai
- Praėjusį sezoną buvote vienas geriausių Ventspils krepšininkų, tapote naudingiausiu Latvijos čempionato atkrintamųjų varžybų žaidėju. Kodėl šį sezoną nepavyko atsiskleisti?
- Ventspils komandoje turėjau daugiau laisvės, treneris manimi pasitikėjo. Ir apskritai visai kitoks darbas Latvijos klube buvo ir prieš sezoną, ir jo metu. Lietuvos ryte yra didesnė konkurencija, vienoje komandoje surinkta daug pajėgių žaidėjų. Aš paprasčiausiai joje nepritapau, man buvo psichologiškai sunku.
- Teko girdėti, kad Jus trikdė ir Lietuvos ryto vyriausiojo trenerio Vladės Djurovičiaus spaudimas.
- Taip, iš tikrųjų. Dėl to man buvo sunkiau atsiskleisti, negalėjau žaisti taip, kaip, atrodo, galėčiau. Bet dėl to nekaltinu trenerio, negalėčiau pasakyti, kad jis į mane kreivai žiūrėjo. Tiesiog pats neišlaikiau, palūžau psichologiškai, kai keletą rungtynių nesužaidžiau ir po to pradėjo mažėti aikštėje praleistų minučių skaičius. Todėl ir pats norėjau išeiti iš komandos, nes nėra prasmės sėdėti ant suolo, nors ir už tai moka atlyginimą. Juk man jau ne 20 metų, kai gali sakyti, jog viskas dar prieš akis. Mano amžius toks, kai turiu žaisti, o ne trinti atsarginių suolą.
Sprendimas nebuvo netikėtas
- Lietuvos ryto klubo vadovų sprendimas Jus atleisti nebuvo netikėtas?
- Ne, nes jau ir pats buvau užsiminęs, kad norėčiau ieškoti kitos komandos, kurioje galėčiau daugiau žaisti ir atskleisti savo galimybes. Viskas išsisprendė po to, kai buvo pasirašyta sutartis su Gintaru Einikiu. Juk komandoje - 14-15 žaidėjų, apie galimybę žaisti man jau visai nebuvo kalbos. Bet nesu nusiminęs, kad viduryje sezono teko ieškoti kito klubo, nes be darbo neliksiu.
- Ar prieš sezoną turėjote galimybę pasirinkti kitą klubą?
- Taip, siūlė pasilikti Ventspils, turėjau pasiūlymų iš kelių Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos klubų. Kai pakvietė Lietuvos rytas, nutariau grįžti namo, nors ir abejojau, dar kurį laiką svarsčiau, ką pasirinkti. Pasirodo, prašoviau pro šalį, bet ką darysi - visko žmonėms pasitaiko. Šiaip mano karjera klostėsi stabiliai, neteko kasmet blaškytis po naujus klubus. Ilgai žaidžiau ir Žalgiryje, ir Lietuvos ryte. Tai - pirmas kartas, kai sezono viduryje teks keisti klubą.
Naujausi komentarai