Krepšininkės tęsia varžybų maratoną

Lietuvos moterų rinktinės vyriausiasis treneris A.Paulauskas patenkintas vis gerėjančiu komandos žaidimu

Iki Europos moterų krepšinio čempionato Turkijoje pradžios lieka tik dvi savaitės, tad Lietuvos rinktinei dabar - pats kontrolinių varžybų įkarštis. Tik sugrįžusi iš Ispanijos, kur sužaidė dvejas rungtynes su Ispanija bei Serbija ir Juodkalnija, vakar komanda išvyko į turnyrą Latvijoje. Tai bus vienas paskutiniųjų jėgų išbandymų iki Europos čempionato.

Grįžusi iš Rygos, Lietuvos moterų krepšinio rinktinė pradės treniruočių stovyklą Kaune.

Vilniuje sulaikė dingęs bagažas

- Treneri, kokias išvadas galima padaryti apie komandos žaidimą po rungtynių Ispanijoje?

- “Kauno diena” pasiteiravo Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Algirdo Paulausko.

- Komandos žaidimas gerėja, kartais buvo visai geras. Kai kurių krepšininkių sportinė forma manęs dar netenkina, tačiau Latvijoje jos galės reabilituotis. Šiuo metu didžiausia problema - pakeliui iš Ispanijos pasiklydęs Jurgitos Kaušaitės bagažas su asmeniniais daiktais ir visa sportine apranga. Todėl ji liko Vilniuje, o jeigu krepšys atsiras, galbūt jau šiandien spės prisijungti prie komandos Rygoje.

- Ar varžybose Latvijoje dar suteiksite šansą kai kurioms žaidėjoms kovoti dėl vietos rinktinėje, ar jau modeliuosite pagrindinės sudėties žaidimą?

- Žaisime ir taip, ir taip. Dar leisime pasireikšti toms, dėl kurių yra daugiau abejonių, tačiau stengsimės ir dėl rezultato.

Trūksta patyrusių puolėjų

- Dėl kurių pozicijų krepšininkių jaučiatės pakankamai ramus, o kas Jums kelia daugiausia nerimo?

- Ispanijoje neblogai rungtyniavo antroji įžaidėja Vaida Zagurskytė, todėl ji su Rima Valentiene turėtų sudaryti patikimą “pirmųjų numerių” porą. Nutarėme, kad į Rygos turnyrą nebevažiuos Ligita Kinkevičienė, nors su ja dar neatsisveikinome.

Gana ramus jaučiuosi ir dėl atakuojančiųjų gynėjų. Lengvosios krašto puolėjos, sakyčiau, žaidžia permainingai. Geriausiai šioje pozicijoje kovoja patyrusi Lina Brazdeikytė, kuri puikiai jaučia komandinį žaidimą, neblogai atrodo ir Aušra Bimbaitė. Beje, kai mače su ispanėmis šios žaidėjos dengė ispanių lyderę Amają Valdemoro, ji pelnė 2 taškus, tačiau kai jos paliko aikštę dėl pražangų, ispanė įmetė 24.

Kalbant apie sunkiąsias krašto puolėjas, labai trūksta patyrusių Jurgitos Štreimikytės ir Agnės Abromaitės.

Tačiau gerai į rinktinės žaidimą įsitraukė Iveta Marčauskaitė, daug vilčių teikia ir Eglė Šulčiūtė. Tad šiokią tokią kompensaciją, manyčiau, turime.

Vidurio puolėjos - Irena Baranauskaitė ir I.Marčauskaitė keičia viena kitą. Bet Reda Aleliūnaitė kol kas nedemonstruoja geros sportinės formos, tikiuosi, Rygoje ji labiau atsiskleis.

Iš toli pataiko net aukštaūgės

- I.Marčauskaitė visuomet būdavo aktyvi puldama, tačiau silpnai gindavosi. Galbūt jau ir ginantis jos žaidimas gerėja?

- Tikrai taip. Spragų visiems pasitaiko, bet jeigu ji ir toliau taip stengsis, bus viskas gerai. Be to, puldama Iveta nepamiršta komandinių veiksmų, mažiau piktnaudžiauja individualiais veiksmais. Žodžiu, po truputį prisideriname vieni prie kitų.

- Sakėte, kad jaučiatės ramus dėl atakuojančiųjų gynėjų. Tačiau ryškių snaiperių komandos sąraše lyg ir nematyti?

- Iš toli gali pataikyti visos komandos žaidėjos, ne tik gynėjos. I.Marčauskaitė per dvejas rungtynes Ispanijoje pataikė septynis tritaškius. O E.Šulčiūtė ispanėms įsūdė penkis tolimus metimus. Prieš Ispanijos rinktinę Eglė sužaidė idealiai, bet kiekvienose rungtynėse, būkime atviri, ji taip nežais. Vis dėlto ji labai rimtai treniruojasi, sparčiai tobulėja, ypač tai pastebima ginantis.