Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) vadovai užsimerkė prieš Lietuvos ir kitų galingų krepšinio nacijų pageidavimus ir įvykdė reformas, kurios jau vadinamos šios sporto šakos bendruomenę skaldančia revoliucija.

Europa prieštaravo

Malaizijos sostinėje Kuala Lampūre posėdžiavusi FIBA centrinė valdyba nusprendė, kad nuo 2017 m. Europos ir kitų žemynų čempionatai bus rengiami ne kas dvejus, kaip iki šiol, tačiau kas ketverius metus, o pasaulio pirmenybėse rungtyniaus ne 24, bet 32 rinktinės.

Pasaulio čempionatas, vaikantis futbolo pavyzdžių, skambiai pervardytas į FIBA pasaulio taurės varžybas, kuriose bus dalijami ir kelialapiai į olimpines žaidynes.

Prancūzo Yvano Mainini vadovaujamos FIBA centrinė valdyba ignoravo kolegų iš Europos poziciją: šiemet kovą Stokholme FIBA Europos skyriaus taryba pareiškė, kad planai žemynų čempionatus rengti kas ketverius metus prieštarauja nacionalinių federacijų interesams, todėl projektui nepritarė.

Manoma, kad po "malaizietiškos revoliucijos" santykiai tarp FIBA centrinės valdžios ir Europos skyriaus dar labiau paaštrės.

Y.Mainini įsitikinimu, naujas varžybų tvarkaraštis ir formatas nacionalinių komandų gerbėjams leis kur kas dažniau išvysti rungtyniaujančius savo šalies krepšininkus. "Krepšinis turi plėstis ir progresuoti, būtina sukurti naują, dinamišką stimulą jam augti. Tai gali įvykti tik tada, jeigu kiekviena rinktinė žais saviems žiūrovams", – teigė prancūzas.

Kopijuoja futbolą

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas teigė, kad permainos varžybų kalendoriuje yra reikalingos, tačiau kol kas sunku spręsti, ar FIBA pavyks įgyvendinti tai, kas sumanyta.

"Reikia sistemą reformuoti, reikia naujų varžybų vykdymo idėjų, kad pritrauktume naujas rinkas, žiūrovus, televizijas. Prieš atliekant kardinalius pakeitimus viskas turi būti nuodugniai išnagrinėta. FIBA deklaruoja, kad reformą lemia siekis sustiprinti pasaulio čempionato prestižą, suteikti nacionalinėms komandoms galimybę daugiau rungtynių žaisti namuose, įtraukti daugiau ekipų į finalines varžybas. Tai skamba gražiai, bet šie planai bus labai sunkiai įgyvendinami", – įsitikinęs M.Balčiūnas.

Prieš naują FIBA varžybų formatą pasisakė Eurolyga ir Europos krepšinio lygų sąjunga (ULEB).

"Ar bus įdomios varžybos, kuriose rinktinėms atstovaus antros sudėtys, nes nebus NBA ir Eurolygos žaidėjų?" – retoriškai klausė LKF generalinis sekretorius.

Daug nusivylimo tarp europiečių sukėlė faktas, kad naujasis tvarkaraštis nebuvo derintas su NBA lyga, kurioje šį sezoną žaidžia rekordiškai daug – per 80 – užsieniečių.

"Reforma vykdoma užmerktomis akimis. FIBA pasamdė futbolo ekspertus, todėl aklai kopijuojamas futbolo modelis. Nežinau, ar toks kelias turi perspektyvą", – nusivylimo neslėpė M.Balčiūnas.

Žaidėjams – daugiau poilsio

Kauno "Žalgirio" ir Lietuvos krepšinio rinktinės puolėjas Paulius Jankūnas FIBA reformas vertino atsargiai. Jis teigė, kad išsamesnius apibendrinimus bus galima daryti po to, kai situacija bus išgryninta.

"Negalima kategoriškai teigti, kad tai – geri ar blogi sprendimai. Svarbiausia, kad varžybų sistema būtų ištobulinta iki smulkmenų ir neliktų nusivylusių. Vis dėlto kaip krepšininkas manau, kad viena laisva vasara nebūtų labai blogai. Tai būtų puikus laikas išsigydyti smulkias traumas, pailsėti ar patobulinti kai kuriuos žaidimo elementus. Europos ir pasaulio futbolo čempionatai vyksta kas dvejus metus ir besipiktinančiųjų tokia tvarka nėra", – sakė P.Jankūnas.

Jam pritarė ir Maskvos srities "Chimki" bei Rusijos rinktinės vienas lyderių Vitalijus Fridzonas: "Geras sprendimas. Tai padės sutaupyti nemažai jėgų, nes po kiekvieno klubų sezono krepšininkai visuomet vykdavo į rinktinę. Kūnui tai – didžiulis krūvis, o sugrįžus iš rinktinių beveik visuomet jaučiamas nuosmukis. Be to, nesu jaunas, man jau – 27-eri, ir ne man vienam norisi pailsėti", – teigė žaidėjas.

Rusijos krepšinio eksperto ir trenerio Stanislavo Jeriomino nuomone, FIBA revoliucija neigiamai paveiks nacionalines rinktines, nes atsiras beveik vienų metų spraga be oficialių varžybų. "Tai – ne krepšinio naudai", – teigė 1982-ųjų pasaulio čempionas.

FIBA nutarimai

Po 2014 m. Ispanijoje vyksiančio FIBA pasaulio čempionato kitos planetos pirmenybės bus surengtos 2019 m. ir vyks kas ketverius metus. Jose rungtyniaus 32 komandos (pastaruoju metu – 24).

Kelialapius į FIBA pasaulio taurės turnyrą komandos galės iškovoti atrankos varžybose, kurios vyks šešiais etapais ir truks dvejus metus. Planuojama, kad atrankos turnyrai į 2019 m. Pasaulio taurės varžybas bus rengiami 2017 m. lapkritį, 2018 m. vasarį, birželį, rugsėjį ir lapkritį bei 2019 m. vasarį.

Iki šiol atskiras kvotas kelialapiams į pasaulio čempionatus turėjusi Azija ir Okeanija dėl kelialapių į Pasaulio taurės turnyrą kausis kartu. Kovodamos dėl vietų olimpinėse žaidynėse, abiejų žemynų valstybės išsaugos regioninį principą.

Nuo 2017 m. žemynų čempionatai bus rengiami kas ketverius metus (2017, 2021, 2025 m. ir t.t.). Kelialapius į juos rinktinės turės išsikovoti kvalifikaciniuose turnyruose, analogiškuose Pasaulio taurės varžyboms.

Kelialapius į 2020 m. olimpines žaidynes rinktinės galės iškovoti tik 2019 m. Pasaulio taurės turnyre. Komandos, kurioms tai nepasiseks padaryti, turės galimybę iškopti į olimpiadą papildomuose atrankos turnyruose.