Krepšinio klubai nuspręs, ar jiems reikalinga nauja lyga
Lietuvos ir Latvijos vyrų krepšinio lygos - LKL ir LBL - kuria naują projektą, kuriuo numatoma rengti bendras varžybas. Jau parengta preliminari turnyro formulė ir svarstomi reklamos bei finansavimo klausimai, tačiau ar bendradarbiavimo idėja bus įgyvendinta, nuspręs patys klubai.
Diskutuoja ir skaičiuoja
Jau įvyko du darbo grupės, kurioje yra Lietuvos ir Latvijos krepšinio lygų bei klubų atstovai, posėdžiai.
Mūsų šaliai atstovauja LKL direktorius Zenonas Kamarūnas ir generalinis vadybininkas Linas Gilys, taip pat Kauno Žalgirio bei Vilniaus Lietuvos ryto pareigūnai - A.Sabonio Žalgirio krepšinio centro valdybos pirmininko pavaduotojas Gediminas Navikauskas ir vilniečių klubo generalinis direktorius Jonas Vainauskas.
Kaimynų derybininkų gretose - Latvijos krepšinio sąjungos (LBS) generalinis sekretorius Arvydas Grigalevičius, elitinės lygos (LBL) bei šios šalies čempiono Ventspilio Ventspils klubo vadovai.
Jei abiejų šalių klubai pritartų bendros lygos įkūrimui, varžybos prasidėtų jau šį rudenį.
Pasak G.Navikausko, kol kas beveik viskas - diskusijų stadijoje, ryškėja tik projekto kontūrai, o konkrečių nutarimų dar nėra.
Kalbamės, svarstome, skaičiuojame - kas būtų, jeigu būtų. Šiuo metu norų daugiau nei galimybių. Yra preliminari varžybų formulė, dabar abi pusės analizuoja reklamos pasidalijimo bei bendro biudžeto formavimo klausimus. Po to vėl susitiksime, aiškinsimės, derinsime pozicijas, - sakė Kauno dienai A.Sabonio Žalgirio krepšinio centro valdybos pirmininko pavaduotojas.
Į grupes - pagal pajėgumą
Planuojama, jog pajėgiausios lietuvių ir latvių komandos jėgas išmėgintų įpusėjus nacionaliniams čempionatams.
LKL ir LBL sezonai prasidėtų kaip įprasta spalį ir klubai savo šalies pirmenybėse sužaistų po du ratus. Po to iš dešimties LKL komandų šešios geriausios du ratus rungtųsi su keturiomis pajėgiausiomis latvių ekipomis (LBL varžybose dalyvauja aštuonios ekipos). Keturios silpniausios lietuvių ir latvių ekipos taip pat kovotų tarpusavyje.
Taip būtų sudarytos A ir B grupės. Jų rungtynės būtų skaičiuojamos kaip Baltijos lygos susitikimai, o aštuonios iš dešimties A grupės komandų patektų į atkrintamąsias varžybas. Siūlomi du variantai, kaip jas reiktų užbaigti - dviejų ekipų finalo maču ar finalo ketverto turnyru.
Pasibaigus bendram čempionatui, Lietuvos ir Latvijos komandų keliai vėl išsiskirtų, tačiau į nacionalinių pirmenybių atkrintamąsias varžybas ekipos patektų pagal Baltijos lygoje surinktus taškus.
LKL direktoriaus Z.Kamarūno nuomone, tai būtų tarptautinis renginys, suorganizuotas minimaliomis sąnaudomis. Vis dėlto mūsų ekipoms tektų skirtingo lygio konkurentai - pirmojo šešetuko varžybos būtų įdomesnės nei B grupėje.
Žalgiris pritartų Baltijos lygos projektui su tam tikromis išlygomis. Sportiniu požiūriu gal ir praverstų parungtyniauti su stipriausiomis latvių komandomis, tačiau, kita vertus, padaugėtų kelionių, - svarstė G.Navikauskas.
Vyriausybė nusigręžė
Latvių krepšiniui dabar - ne geriausi laikai. Jis populiarumu neprilygsta nei futbolui, nei ledo rituliui. Pastarieji žaidimai nesunkiai nuvilioja ir rėmėjus.
Tarptautinėje arenoje šį sezoną kovos tik Ventspils komanda - ji dalyvaus ULEB taurės turnyre. Kiti Latvijos vyrų ir moterų klubai tenkinsis nacionalinėmis varžybomis.
Birželio mėnesį LBS buvo priversta skambinti pavojaus varpais, nes paaiškėjo, jog dėl finansinių problemų gali sužlugti net penkių nacionalinių rinktinių pasirengimas Europos čempionatams. Latvijos vyriausybė, iš pradžių žadėjusi 224 tūkstančių latų paramą, vėliau atsisakė remti krepšinį ir netgi nepanoro suteikti LBS valstybės garantijų pasinaudoti kreditais.
Šiek tiek anksčiau, gegužės mėnesį, latviai pasitraukė iš kovos dėl teisės rengti 2007 metų Europos vyrų krepšinio pirmenybių finalo turnyrą, nes šalies vyriausybė prioritetiniu tikslu pasirinko 2006 m. pasaulio ledo ritulio čempionatą.
Naujausi komentarai