Lietuvos kiokušin karatė rinktinė per visą istoriją buvo iškovojusi penkis pasaulio čempionų titulus, o Kelcuose (Lenkija) vykusiame čempionate per dieną auksinių trofėjų lentyną papildė net trimis naujais laimėjimais.

Geografija – plati

Lenkijoje aukso medaliais pasipuošė Vilniui atstovaujanti, bet iš Marijampolės kilusi Brigita Gustaitytė, taip pat sostinės klube besitreniruojantis Juras Sokolovas ir Klaipėdoje prakaitą liejantis Eventas Gužauskas. Prie auksinės kompanijos sidabrą pridėjo ir Kaune studijuojanti Rūta Brazdžionytė.

75–85 kg svorio kategorijos finale J.Sokolovas per pratęsimą 3:0 įveikė japoną Nariyoshi Tadą. Ketvirtfinalyje vilnietis 3:0 pranoko švedą Joną Rosiną, o pusfinalyje po dviejų pratęsimų 5:0 nugalėjo Bulgarijos karatė legendą – daugiau nei du dešimtmečius Europoje nepralaimėjusį Valerijų Dimitrovą.

Be to, per apdovanojimų ceremoniją J.Sokolovas buvo įvertintas ir specialiu apdovanojimu – už geriausią techniką.

Ar būtų malonu prisiminti, kaip kažką apgavai? Tokį auksą gal būtų ne taip malonu prisiminti kaip garbingą sidabrą.

„Viskas – pagal planą, viskas taip, kaip ir turėjo būti, – po apdovanojimų ceremonijos šypsodamasis pasitikėjimą savimi demonstravo J.Sokolovas. – Jaučiausi, kad einu su didele dvasia ir dideliu pasiryžimu tapti čempionu, būti geresnis nei visi kiti“, – kalbėjo čempionas.

Nugalėjo legendą

Prizą už geriausią techniką vilnietis gavo ir metų pradžioje taip pat Lenkijos pietuose esančiame Tarnuve vykusiame Europos čempionate. Tačiau tada lietuvis finale, teisėjų sprendimu, po dviejų pratęsimų vis dėlto nusileido tris kartus pasaulio ir net 22 kartus Europos čempionui V.Dimitrovui.

Dabar J.Sokolovas tapo pirmuoju lietuviu, kuriam vis dėlto pavyko įveikti Bulgarijos karatė ikoną.

„Tai buvo mano trečia kova su Valerijumi. Pirma buvo seniai – aš tada dar studijavau matematiką, buvo sunku ruoštis, buvo daug trūkumų. Kai mokslai baigėsi, daug ką pakeičiau. Antra kova buvo pastarajame Europos čempionate. Iš esmės aš tą kovą laimėjau, tačiau teisėjai ištempė Valerijų. Aš jaučiau, kad laimėjau, mačiau tai ir jo veide. Buvau patenkintas, bet buvo detalių, kurias norėjau pataisyti. Tie pataisymai padėjo“, – apie pergalę prieš tituluotą konkurentą sakė lietuvis.

Pergalės vienodu rezultatu

Svorio kategorijoje virš 85 kg E.Gužauskas sekmadienį laimėjo tris kovas, ir visas jas vienodu galutiniu rezultatu – 4:0. Ketvirtfinalyje žemaitis įveikė lenką Mareką Wolny, pusfinalyje – japoną Yusuku Watanabe, o finale nepaliko vilčių didžiausiai pasaulio čempionato šeimininkų lenkų žvaigždei Maciejui Mazurui.

Įdomu, kad būtent M.Mazuras 2019-aisiais absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate įveikė E.Gužauską ir tas pralaimėjimas buvo paskutinis, kurį iki šiol yra patyręs lietuvis. Vėliau E.Gužauskas laimėjo visus turnyrus, kuriuose dalyvavo.

„Buvo įdėta labai daug darbo, tikėjau, kad taip turi būti, ir taip buvo. Labai geros emocijos, – po finalo džiaugėsi lietuvis. – Tapau pasaulio čempionu varžybose su svorio kategorijomis. Kitais metais bus pasaulio čempionatas be svorio kategorijų, tikiuosi ten bent ant prizininkų pakylos užlipti arba būti pirmas. Nuo mažens mane mokė, kad nėra kitų vietų, tik pirma. Stengiuosi tuo ir vadovautis.“

Išsipildžiusi svajonė

B.Gustaitytė moterų svorio kategorijos virš 60 kg pusfinalyje 5:0 sutriuškino bulgarę Ivanką Popovą, o finale tokiu pat rezultatu nepaliko vilčių lenkei Monikai Zielinskai.

Abu vilnietės pasirodymai buvo labai galingi ir neleido nė akimirkos sudvejoti, kas turėtų laimėti.

„Dar sunku viską suprasti, manau, tas džiaugsmas ateis vėliau. Dabar svarbiausia, kad pavyko viską padaryti pagal planą, – po finalo kalbėjo naujoji pasaulio čempionė. – Planas po šeštadienio labai nesikeitė – nesustoti, neiti atgal. Patys viską matėte, kaip pavyko.“

Kalbėdama apie titulo svarbą, B.Gustaitytė prisiminė 2009 m., kai dar pati sirgo už pasaulio čempione tapusią Margaritą Čiuplytę.

„Kai Margarita kovojo, prarėkiau balsą. Tuo metu pagalvojau, kad būtų smagu kada nors ir man ten stovėti, kai visi šaukia tavo vardą. Nedaug laiko praėjo ir pavyko tai padaryti“, – šypsojosi B.Gustaitytė.

Rūta Brazdžionytė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Minčių nesikelti nebuvo

R.Brazdžionytės varžovė 55–60 kg svorio kategorijos finale japonė Riri Ishihara atliko stiprų draudžiamą smūgį į kaklą, po kurio vilnietė atsidūrė ant tatamio. Vis dėlto kovotoja po nokdauno tęsė kovą ir turėjo pripažinti varžovės pranašumą rezultatu 0:4. Pusfinalyje vilnietė sekmadienį 5:0 nugalėjo švedę Mirjam Bjorklund.

„Mano svajonė buvo patekti į finalą, tai ir padariau. Ne viskas pavyko taip sklandžiai, kaip tikėjausi, tačiau čia yra sportas, negali viskas visada būti taip, kaip nori, – kalbėjo R.Brazdžionytė. – Pasitaiko tų draudžiamų smūgių, jie išbalansuoja, pameti kelią, kuriuo eini. Tačiau atsistoji ir kovoji toliau. Aišku, geriau jų nebūtų.“

Jei lietuvė po varžovės draudžiamo smūgio būtų likusi gulėti, parodžiusi, kad negali tęsti kovos, pergalė galimai būtų atitekusi jai. Tačiau sportininkė teigė tokių minčių neturėjusi.

„Ar būtų malonu prisiminti, kaip kažką apgavai? Būsena nebuvo tokia, kad negalėčiau atsikelti. Tokį auksą gal būtų ne taip malonu prisiminti kaip garbingą sidabrą. Čia jau ne medalio spalva, o vidinė būsena yra svarbi“, – tvirtino R.Brazdžionytė.

Sekmadienį vyrų varžybų ketvirtfinalyje taip pat kovojo Edgardas Sečinskis, Orestas Abazorius ir Justinas Kvietka, tačiau jiems patekti į pusfinalį nepavyko.