Naujintėlaičiu "Bentley" su numeriais LK11 ir asmeniniu vairuotoju pristatyti savo paramos fondo inicijuoto projekto atvykęs krepšininkas Linas Kleiza nestokojo įprasto kuklumo.

Prieš kelias savaites į Lietuvą iš Kanados sugrįžęs 27 metų 203 cm ūgio puolėjas neslėpė, kad mintis apie atostogas kol kas tenka vyti šalin – visas dėmesys šią vasarą sutelktas liepos 2–8 d. Venesueloje vyksiančiam olimpinės atrankos krepšinio turnyrui, o jeigu jame lydės sėkmė, tuomet – ir Londono olimpinėms žaidynėms.

Į NBA arenas po metus trukusios kelio traumos reabilitacijos sugrįžęs lietuvis per sutrumpintą reguliarųjį sezoną sužaidė 49 mačus ir pelnė vidutiniškai po 9,7 taško. Jo atstovaujamas Toronto "Raptors" klubas į atkrintamąsias varžybas neprasibrovė, tad ir atostogos krepšininkui prasidėjo daug anksčiau.

– NBA reguliarusis sezonas baigėsi balandžio pabaigoje. Ar spėjote pailsėti? – paklausėme L.Kleizos.

– Turėjau kelias laisvas savaites atsipūsti, tad pailsėti tikrai spėjau. Kita vertus, ilgų atostogų man ir nereikia. Sugrįžimas į Lietuvą man visuomet būna geriausios atostogos. Niekada nekyla minčių važiuoti atostogauti svetur.

– Reguliaraus NBA sezono pabaigoje praleidote kelias dvikovas dėl to paties kelio skausmų. Kaip jaučiatės dabar?

– Viskas gerai. Sezonas buvo ilgas ir varginantis. Teko žaisti daug ir intensyviai, nebuvo progų kelias dienas pailsėti ir išsigydyti lengvas traumeles. Dabar esu pasirengęs vėl žaisti.

– Po pertraukos vėl užsivilksite Lietuvos rinktinės marškinėlius. Ar pasiilgote nacionalinės komandos stovyklų?

– Nepasakyčiau, kad pertrauka buvo ilga. Tiksliau, ji buvo priverstinė. Laukia labai įdomi vasara. Šiemet aukščiausią sportinę formą turėsime pasiekti net du kartus. Iš pradžių – olimpinė atranka Karakase, o jei pasiseks – ir Londono olimpinės žaidynės. Keliauti iš vieno pasaulio krašto į kitą, keičiantis laiko zonoms, tikrai bus nelengva. Žiūrėsime, kaip viskas susiklostys.

– Kęstučio Kemzūros paskelbtame kandidatų sąraše yra Šarūno Jasikevičiaus pavardė. Kokia bus rinktinė su Šaru?

– Šaras yra Šaras. Jis visuomet žaidžia gerai. Jo tikrai reikia rinktinei. Duok Dieve, kad Šarūnas prisijungtų prie mūsų ir atvyktų bent kiek pailsėjęs. Mano nuomonė visuomet buvo tokia: reikia surinkti visus geriausius šalies krepšininkus. Tik tuomet treneris gali spręsti, kas ir kaip.

– Šią vasarą rinktinėje neliko vietos broliams Lavrinovičiams. Kokia komanda bus be jų?

– Taip nusprendė treneris. Manau, kad verdiktas buvo susijęs su tuo, kad Darjušas jau senokai skundžiasi nugaros skausmais. Žinome, koks nelengvas pasiruošimas laukia, reikės skraidyti į Jungtines Valstijas, po to – į Venesuelą, vėl į Europą. Žinoma, kad visi rinktinės žaidėjai yra svarbūs, tačiau visi esame vienodi. Aš lygiai toks pats žaidėjas, kurio kitą vasarą taip pat gali nepaimti. Toks yra trenerio sprendimas, o mes, žaidėjai, turime tik žaisti.

– Galbūt jau kalbėjotės su K.Kemzūra ir apie jūsų vaidmenį šiemetėje rinktinėje?

– Dabar dar sunku pasakyti, kaip viskas bus. Manau, kad suvažiuosime, pradėsime dirbti, tuomet ir išryškės tikroji rinktinės vizija.

– Grįžęs į Lietuvą kelis kartus pasirodėte įvairiuose vakarėliuose. Ar pavyksta išlaikyti sportinę formą?

– (Šypsosi.) Manau, kad esu dar jaunas žmogus. Po sunkaus sezono norisi atsipalaiduoti. Vis dėlto sportuoju kiekvieną dieną nuo tos akimirkos, kai tik atskridau į Lietuvą. Svorio nepriaugau, viskas gerai.

– Grįžęs į Kauną individualiai dirbote su Aleksu Stanislovaičiu. Kokios tai buvo treniruotės?

– Jos orientuotos į fizinį pasirengimą, stengiantis stiprinti mano traumuotą koją. A.Stanislovaitis – labai geras treneris. Džiaugiuosi, kad sutiko padirbėti su manimi. Turėjau progą dirbti su geriausiais šalies lengvaatlečiais. Tai tikrai nuostabu.

– Šiomis dienomis finišavo visus metus trukęs jūsų paramos fondo inicijuotas projektas, kuriame dalyvavo per 400 vaikų iš 34 globos įstaigų visoje Lietuvoje. Ar esate patenkintas rezultatais?

– Esu labai patenkintas viskuo, kas įvyko. Su manimi prie šio sumanymo prisidėjo Kauno technologijos universitetas. Profesoriai ir dėstytojai atliko puikų darbą. Labai norėčiau padėkoti ir partneriams, kurie palaikė idėją ir buvo aplankyta labai daug vaikų namų, stengiantis ugdyti jų savimonę ir požiūrį į mokslą. Šiais informacinių technologijų laikais be mokslo ir žinių nelabai kas lieka. Tai buvo tik pirmoji kregždė. Norėtume šį projektą išplėsti. Pirmieji metai buvo sėkmingi, turime idėjų bei gražių sumanymų ir kitoms panašioms akcijoms.