Jis galėjo tapti krepšininku, galbūt ne prastesniu už Kauno "Žalgirio" talentą Tomą Dimšą. Kadaise drauge su žalgiriečiu rungtyniavęs Arnas Staniulis pasiekimais ant parketo nesiskundė, bet vieną dieną nusispjovė į antrąją šalies religiją ir į rankas paėmė regbio kamuolį. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, tiksliau – prisilietimo.

Atėjo iš niekur

Panašu, kad 20-metis, 196 ūgio galiūnas nesuklydo – neseniai jį aplankė pirmosios skambios pergalės.

"Atėjome iš niekur, įveikėme profesionalus ir pasiekėme elitą", - šypsojosi A.Staniulis, prisimindamas dar neišblėsusį triumfą Europos regbio-7 pirmenybėse Kaune.

Praėjusį mėnesį Lietuvos regbio-7 rinktinė įspūdingai laimėjo Europos A diviziono turnyrą ir žengė į elito divizioną, kuriame turės realių galimybių įgyvendinti savo drąsiausią svajonę – pakovoti dėl kelialapio į olimpines žaidynes.

Tokias svajas puoselėja ir A.Staniulis. Vienas kertinių rinktinės žaidėjų netrukus pradės antrą sezoną Leičesteryje (Anglija), kur tęsia verslo ir vadybos studijas "De Montfort" universitete bei tobulina įgūdžius universiteto regbio ekipoje.

- Ar po pergalingai pasibaigusio ir nemažai tautiečių dėmesio sulaukusio Europos čempionato Kaune jaučiate pasikeitimą kasdieniame gyvenime?

- Tikrai nėra taip, kad gatvėje ar parduotuvėje visi atpažintų, prašytų autografų. Lietuvoje tai negresia. Šia prasme niekas nepasikeitė. Tiesa, sulaukiau daugybės sveikinimų, žinučių, net iš žmonių, su kuriais labai seniai bendravau. Gal didesniu netikėtumu tapo piniginės premijos, kurios nebuvo didelės, labiau simbolinės, bet pats faktas mus maloniai nustebino. Tiesą sakant, apdovanojimų nesureikšminu. Sureikšminčiau, jeigu pasikeistų valdžios žmonių požiūris į regbį, šios sporto šakos finansavimą. Būtų malonu, kad įvyktų didesnių pokyčių, kad būtume prisimenami ne tik po pergalių.

- Lietuvos regbininkų triumfas žemyno A divizione nustebino daugelį. Ar jums patiems prieš kokį pusmetį atrodė realu iškovoti kelialapį į elitinį divizioną?

- Tam ir dirbome visus metus, kad patektume į elito grupę. Jau pernai buvome išsikėlę panašų tikslą, bet su vyresniais žaidėjais nepavyko jo įgyvendinti. Vis dėlto, kai treneris Sigitas Kukulskis atjaunino komandą, rezultatai pagerėjo. Rinktinėje pavyko pasiekti balansą tarp jaunimo ir veteranų.

Priartėjo prie svajonės

- Kiek prie pasiekimų prisidėjo pasitelkti užsienio specialistai?

- Britas Warrenas Abrahamas tikrai atsinešė naują požiūrį. Parodė kitokių regbio pagrindų. Treneris labai mokėjo mus nuteikti psichologiškai. Nuolat kalė į galvas, kad regbis yra paprastas žaidimas, kurį reikia žaisti kuo paprasčiau, bet kokybiškiau. W.Abrahamas akcentavo kokybę, kuo mažesnį žaidybinio broko, klaidų kiekį. Taip pat pabrėžė, kad norint pasiekti rezultatą reikia dirbti sunkiau nei varžovai. "Šimto procentų neužtenka, reikia stengtis dar labiau", - kartodavo jis. Warrenas nepasakė nieko stebuklingo, bet mokėjo mums įteigti savo tiesas.

- Elito divizione Lietuvos rinktinės laukia labai galingi varžovai. Ar nepasigailėsite per anksti patekę į aukščiausią lygį?

- Turime visus metus pasirengti šiam egzaminui. Jei per artimiausius mėnesius bus priimti sprendimai, padėsiantys rinktinei ir visiems žaidėjams užtikrinti geresnes sąlygas, galime ūgtelėti. Manau, pirmą sezoną mums realu užsibrėžti tikslą išlikti elito divizione ir palaipsniui kilti meistriškumo laipteliais. Septyniukių varžybose mums reikėtų lygiuotis į anglus, prancūzus ir kitus lyderius. Bet, tarkime, belgų pavyzdys rodo, kad kryptingai dirbant galima gana greitai įsitvirtinti tarp geriausiųjų. Jie tik pernai pateko į elitą, bet ten jau pasiekė ne vieną pergalę.

- Regbis-7 yra įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą. Kiek realu Lietuvos komandai prasiskinti kelią į olimpiadą?

- Į Rio de Žaneiro žaidynių traukinį jau kažin ar spėtume. Liko vos dveji metai. Bet į 2020 m. olimpiadą Tokijuje tikrai galime pretenduoti. Kol kas, kiek žinau, Europai yra skirti trys kelialapiai, bet sistema gali keistis. Svarstoma bendrą olimpiados regbio varžybų dalyvių skaičių išplėsti dvigubai. Šiaip olimpiada mums būtų didžiulis tikslas ir stimulas. Man kaip sportininkui tai yra net ne tikslas, nes dar pernelyg tolimas, bet didžiausia svajonė.

Krepšininkai atrodo išlepę

- Ar tiesa, kad prieš pasukdamas į regbį siekei tapti profesionaliu krepšininku?

- Krepšiniui paaukojau gal penkerius metus. Tiesa, prieš tai išbandžiau nemažai sporto šakų. Lankiau boksą, karatė, dvejus metus gainiojau futbolo kamuolį. Gimtuosiuose Kėdainiuose metus pasitreniravęs krepšinį persikėliau į Kauną. Mokiausi vienoje mokykloje su dabartiniu žalgiriečiu T.Dimša, teko su juo žaisti vienoje komandoje, dalyvauti tarpmokyklinėse varžybose.

- Kodėl vis dėlto pasukote į regbį?

- Krepšinis sekėsi neblogai, bet man trūko varžybų. Be to, nelabai bendraudavau su krepšininkais. Vieną dieną mano klasiokas pakvietė pereiti į regbį. Jo tėvas vadovavo Jurbarko regbio klubui.

- Ar nesigaili populiariausią Lietuvoje sporto šaką iškeitęs į dėmesio nelepinamą regbį?

- To dėmesio galbūt kažkiek ir pavydu. Pamenu, prieš keletą metų T.Dimša su "Žalgirio" jaunimo komanda laimėjo kažkokias klubines varžybas. Juos "Žalgirio" arenoje palaikė ne vienas tūkstantis sirgalių, o naujienos apie jų pasiekimus buvo linksniuojamos per visas žinių laidas. Bet kalbant apie savo pasirinkimą, nė kiek nesigailiu. Man regbis kur kas įdomesnis nei krepšinis. Regbis unikalus tuo, kad komanda tampa tarsi tikra šeima. Sunkiau dirbame, labiau palaikome vieni kitus. Krepšininkai man atrodo labiau išlepę, išpaikinti dėmesio. Be to, mane regbis išmokė to vyriškumo, kurio pamokų šeimoje negavau, nes nuo 7-erių metų gyvenu be tėvo. Regbis taip pat išmokė sveikos gyvensenos, be kurios neįmanomas joks sportas.

- Tavo ūgis nepadarytų gėdos ir krepšinio aikštelėje. O ką tie 196 cm suteikia regbio aikštėje?

- Pranašumų dėl ūgio yra. Man lengviau kovoti dėl kamuolio, jį perduoti. Varžovams sudėtingiau jį atimti. Turiu pranašumą grumdamasis ore. Komandoje esu labiau juodadarbis, kaip antros linijos žaidėjas nepelnau daug taškų, bet darbo atlieku nemažai.

Anglija - regbio rojus

- Atlyginimų dydžiu regbininkai nė iš tolo neprilygsta krepšininkams. Ar galima Lietuvoje pragyventi iš regbio?

- Mes pinigų negauname, esame mėgėjai, kiekvienas turime pagrindinius darbus ar užsiėmimus. Tarp lietuvių yra vos keli profesionalai, kurie atstovauja užsienio klubams. Lietuvoje net maistpinigių ne visada gauname. Jei kokioje stovykloje sumoka už maistą, pragyvenimą, jau esame laimingi.

- Tačiau Anglijoje, kur studijuoji, situacija yra priešinga. Ten regbininkai turbūt nešiojami ant rankų?

- Pirmiausia skiriasi sporto šakų populiarumas. Anglijoje vos ne kiekviename parke galima pamatyti žaidžiančiųjų regbį, stovi regbio vartai. Panašiai kaip pas mus – praeik pro bet kurį kiemą ir dažname pamatysi krepšinio lanką. Į Anglijos regbio čempionato rungtynes renkasi beveik tiek pat žiūrovų kaip ir į futbolo "Premier" lygos. Gal kai kur kiek mažiau – 10–15 tūkst., nes kai kuriuose miestuose regbio stadionai mažesni.

- Futbolo "Premier" lygos žvaigždės uždirba astronominius atlyginimus. Ar ir regbininkai gauna milijonus?

- Paprasti žaidėjai nesimaudo piniguose, bet uždirba tikrai daug. O lygos žvaigždės yra turtuoliai. Jų nuotraukos puošia reklamas, plakatus gatvėse. Parodykite Lietuvoje bent keletą populiarių produktų reklamų su regbininkais. O Anglijoje jų rasite ant kiekvieno kampo. Bet tai natūralu – pas mus atskirų regbininkų kol kas niekas nežino, jų atvaizdas žmonėms mažai ką pasako. Lietuviai iš sporto srities atpažįsta tik Cristiano Ronaldo (Portugalijos futbolo garsenybę – aut. past.) ir Lietuvos ar NBA krepšininkus. O Anglijoje būtent regbininkams siūlomi įspūdingos reklaminės sutartys.

- Pats Anglijoje pradėsi antrą sezoną. Kaip sekasi rungtyniauti Leičesterio universiteto komandoje?

- Neblogai. Nemažai naudos duoda susidūrimas su visai kitokia regbio mokykla. Studentų čempionate žaidėjai atrodo fiziškai net silpnesni nei lietuviai, bet jų stiprybė – žaidimo kokybė, puikūs žaidimo pagrindai. Jie sužaidžia preciziškai tiksliai ten, kur reikia. Atrodo, vyrukui trūksta greičio, bet savo funkcijas jis atlieka nepriekaištingai. Ir komandai to visiškai pakanka.

- Studijuoji verslą ir vadybą. Ar ateitį sieji su sportine karjera, ar su profesija?

- Šiuo metu labiau linkstu į profesinę karjerą, bet sporto apleisti nežadu. Jei bus perspektyvų, galbūt atsidėsiu labiau sportinei veiklai.

- Sakoma, kad regbis – chuliganų sportas, bet jį žaidžia džentelmenai. Ar teko kada aikštėje pamojuoti kumščiais?

- Tik vaikystėje. Bet nemėgstu provokacijų ir į jas nesileidžiu nei aikštėje, nei gyvenime.