ŠALIES SPORTĄ KREČIA LĖŠŲ STYGIUS IR NERIMAS DĖL ATEITIES

2020-ųjų Tokijo vasaros olimpiada artėja sulig kiekviena diena. Atrodytų, žaidynės – kiekvienos valstybės prestižo reikalas, tačiau Lietuvos sportininkai svarbiausią sezono startą pasitinka kupini nežinios dėl užstrigusio finansavimo.

Tendencijos – liūdnos

Skaičiuojama, kad Tokijo žaidynėse dėl medalių konkuruos daugiau nei 200 šalių atstovai. Geriausi pasaulio sportininkai kruopščiai dėlioja paskutines pasirengimo žaidynėms detales, kai kurie vis dar medžioja olimpinius kelialapius. Lietuvos atletai priversti spręsti ne tik sportinius, bet ir kur kas painesnius galvosūkius.

Dauguma šalies sporto federacijų – apimtos panikos. Sportininkus vienijančios organizacijos negauna pažadėtų valstybės lėšų, kurių skirstymas nuo šių metų patikėtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM). Federacijos per svarbiausius olimpinių metų mėnesius nebegali sklandžiai ruoštis varžyboms.

Federacijos neslepia, kad tokio chaoso, koks susiklostė dabar, nebuvo net itin sunkiais pirmaisiais nepriklausomybės metais. Sporto visuomenės nuomone, nesibaigiantis sporto mėtymas nuo vienos ministerijos prie kitos ilgainiui atims bet kokias ne tik olimpinių medalių viltis. Matyt, vis rečiau girdėsime Lietuvos himną ir Europos bei pasaulio čempionatuose.

Kas iš to, jei pinigai mus pasieks balandžio ar gegužės mėnesį, kai šaukštai jau bus po pietų.

Kol geriausi pasaulio atletai siekia maksimalaus pasirengimo žaidynėms rezultato, jų kolegos Lietuvoje vis dar laukia valstybės pinigų, už kuriuos šiemet turėtų vykti į stovyklas užsienyje ar rengtis varžyboms savo šalyje. Kebli situacija kilo, kai 2018-aisiais buvo priimtas valdžios stumiamas sumanymas iš pagrindų reformuoti Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC), iš jo funkcijų išbraukiant ne tik elitinių sportininkų ir artimiausios pamainos rengimą, bet ir sporto medikų, kineziterapeutų, masažuotojų, centre dirbančių vadybininkų paslaugų teikimą. Visa ši rūpesčių našta buvo permesta ant federacijų pečių.

Maniežo nesulaukė

Reformų šalininkai argumentavo, kad Europoje valstybės neužsiima profesionalių sportininkų rengimu. Jų prioritetas – sporto bazių statymas, moksleivių, jaunimo pritraukimas į sportinę veiklą, sveiko gyvenimo būdo propagavimas.

Kaip valstybei sekasi statyti sporto bazes, iškalbingai liudija Vilniaus ir Kauno reprezentacinių stadionų istorijos.

Savo bazės nesulaukia ir šalies lengvaatlečiai. Prieš keletą metų Vilniuje dėl renovacijos buvo uždarytas lengvosios atletikos maniežas. Planuota, kad jis duris atvers 2019-ųjų rudenį. To laiko būtų pakakę, kad geriausi šalies lengvaatlečiai galėtų žiemą namuose visavertiškai rengtis Tokijo olimpiadai. Tačiau maniežas remontuojamas iki šiol, o olimpiečiai savo baterijas krauna šokinėdami per žiemos balas. Dėl sugriuvusių statybų grafikų kenčia ir lengvaatlečiai, ir geriausi šalies penkiakovininkai, ir kitų sporto šakų atstovai.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas "Kauno dienai" pripažino, kad belaukdami maniežo atidarymo penkiakovininkai priversti glaustis ankštose, normalioms pratyboms nepritaikytose patalpose.

"Penkiakovininkams reikia treniruotis daug ir įvairias rungtis – pradedant plaukimu ir baigiant jojimu. Manieže galėtume ir bėgti, ir šaudyti, tačiau kol kas tokios galimybės vis dar nėra. Jei būtų vasara, galėtume lakstyti Vingio parke, bet didžiąją metų dalį ten negalime normaliai treniruotis, nes pavyzdžiui, šaudant į taikinius šąla rankos", – aiškino patyręs specialistas.

Čempionės vargai

Todėl olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė drauge su kitais penkiakovės lyderiais priversta treniruotis ankštose, keliolikos metrų ilgio patalpose, kur, užuot bėgusi įprastomis sąlygomis, kaip voverė narvelyje nubėga dešimt metrų į vieną pusę, po to – atgal. Ir taip, kol sukaria reikiamus kilometrus. Vėliau dar atlieka pritūpimus, kad pakeltų pulsą iki varžybinio ir tada stoja prie šaudymo taikinių.

Panašiai apie kolegų iš Vilniaus vargus pasakoja ir Vaclovas Kidykas. Žinomas disko metimo specialistas stebėjosi, kaip sostinės lengvaatlečiai gali ruoštis olimpiniam sezonui, jei neturi kur treniruotis. Vienintelė išeitis – vykti į stovyklas užsienyje, tačiau joms reikia nemažai lėšų, kurių nuolat trūksta, o šiemet apskritai dar neskirta. Be to, federacijos net nežino, kokios apimties finansavimą gaus.

Kad situacija dėl pasikeitusio finansavimo tvarkos šiemet išties apgailėtina, patvirtino kiti "Kauno dienos" pašnekovai. Visi jie vienu balsu tvirtino nesulaukiantys valstybės pinigų, kurie turi būti skirti aukšto meistriškumo sportininkams finansuoti 2020-aisiais. Vienintelis jų veiklą palaikantis šaltinis – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomos rėmimo programos.

Gelbėja tik LTOK

"Tokio chaoso nebuvo nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, – konstatavo Lietuvos bokso federacijos generalinis sekretorius Donatas Mačianskas. – Šie metai mums patys svarbiausi per visą ketverių metų ciklą: laukia atrankos į olimpiadą turnyrai, žaidynės, o mūsų biudžete nėra nė euro, kuriuos turėjome gauti iš ŠMSM. Įvedus naują finansavimo tvarką visi procesai stringa. Jau prasidėjo trečias metų mėnuo, treniruočių stovykloms, išvykoms, federacijos veiklai išleidome apie 50 tūkst. eurų, kurių realiai neturėjome ir nežinia, kada gausime. Vienintelis mūsų išsigelbėjimas – LTOK įvairioms programoms skiriamos lėšos. Jomis ir lopome atsivėrusias skyles. Tačiau ir šie ištekliai nėra begaliniai. Kas bus, kai jie baigsis? Turbūt turėsime nutraukti pasirengimą olimpinėms žaidynėms."

Anot pašnekovo, baisiausia, kad federacijos nežino, kiek lėšų iš reikalingų pasirengti olimpiadai jos realiai gaus. Ne mažiau svarbu, kada gaus.

D.Mačianskui pritarė daugkartinės Europos ir pasaulio dviračių treko čempionės Simonos Krupeckaitės treneris Dmitrijus Leopoldas.

Donatas Mačianskas

"Kas iš to, jei pinigai mus pasieks balandžio ar gegužės mėnesį, kai šaukštai jau bus po pietų. Net neabejoju, kad visa ta maišatis jau atsiliepė mūsų sportininkų rezultatams. Mažesnis ir painesnis finansavimas, ilgesnis jo kelias iki sportininkų turės įtakos pasirodymams per atranką į žaidynes, todėl mažiau lietuvių pateks į olimpiadą. Tai akivaizdu jau dabar", – sakė jis.

Anot S.Krupeckaitės (kairėje) trenerio D.Leopoldo, didžiausias dviratininkų galvos skausmas – kaip, trūkstant lėšų, išlaikyti perspektyvų jaunimą. (Tomo Gaubio / ldsf.lt nuotr.)

Kaip išlaikyti jaunimą?

Pašnekovai įžvelgė ir gilesnių LOSC reformos padarinių ateičiai. Viena skaudžiausių, trūkstant lėšų dabartiniam sporto elitui, dar gausiau prarandamos ateities sporto žvaigždės. Ant federacijų pečių užkrovus visą elitinių sportininkų išlaikymą, nebelieka pinigų tiesioginėms federacijų pareigoms – savo sportui populiarinti, talentams ieškoti ir ugdyti.

"Tai skaudžiausia. Įsivaizduokite, jei tokie Lietuvai nusipelnę sportininkai, kaip Simona, jaučia lėšų stygių, tai ką kalbėti apie pamainos mūsų lyderėms rengimą? Perspektyvios dviratininkės baigia mokyklas ir turi pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią bei profesiją. Anksčiau jas sporte išlaikydavo valstybės stipendijos, kitokia parama, o dabar nebeliko nieko. Tai kokia mergina ar jaunuolis pusbadžiu kentės trejus ar ketverius metus, sunkiai ars, kol pasieks bent kiek apčiuopiamų rezultatų jau elitinėje suaugusiųjų grupėje, kad pagaliau pradėtų gauti normalius pinigus?" – gūžčiojo pečiais D.Leopoldas.

Sumaištis dėl finansavimo atsiliepė ir buriuotojams.

"Pokyčių būna bet kuriose srityse, tačiau jie turi būti kruopščiai apgalvoti, parengti jų įgyvendinimo mechanizmai. Ypač kai tai susiję su tokia jautriąa sfera kaip sportas. Juk sportininkų karjera trunka kur kas trumpiau nei kitų sričių profesionalų, tad neapgalvoti sprendimai tiesiog griauna jaunų žmonių gyvenimus", – atsiduso Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis.

N.Nasvyčio žodžiais, perspektyvūs sportininkai netenka pragyvenimo šaltinių, daug kas užkraunama ant jų tėvų ar artimųjų pečių. Bandoma rasti privačių rėmėjų, tačiau radikalios pertvarkos procesai trunka ne vienus metus, todėl politikai federacijoms privalėjo duoti daugiau laiko.

Sistema išdraskyta

N.Nasvyčiui antrinę federacijų atstovai skundėsi ne tik negalį planuoti biudžetų, bet ir bijantys, kad nebus iš ko mokėti algų treneriams, medikams, vadybininkams, kurie anksčiau dirbo olimpiniame centre, o po reformos buvo paleisti į visas keturias puses. Dalį jų įdarbino pačios federacijos, tačiau jų galimybės ribotos.

V.Kidykas, treniruojantis vieną didžiausių Lietuvos olimpinių vilčių Tokijuje disko metiką Andrių Gudžių, neslėpė, kad net pasaulio ir Europos čempionui talkinantys specialistai neturi normalaus finansavimo.

Netrukus A.Gudžius išvyks į treniruočių stovyklą Ispanijoje, kur jam bus būtina ir kineziterapeuto pagalba. Tačiau dėl minėtų permainų nesurinkdama pakankamai lėšų Lietuvos lengvosios atletikos federacija šiam specialistui neišgali mokėti dienpinigių, kuriuos jis anksčiau gaudavo.

Penkiakovininkų vadovas V.Kalininas LOSC sistemos išdraskymą palygino su bolševikine revoliucija, nušlavusia senąją tvarką, o savosios taip ir neįvedusia, tik pasėjusia aukas ir sumaištį.

Vienos produktyviausių olimpiniais medaliais sporto šakų vadovas neslėpė, kad 2018-aisiais pradėtos sporto reformos padarinius pajutęs itin skaudžiai.

"Dėl LOSC uždarymo buvo išvaryti net keturi mūsų treneriai, netekome sportininkams būtino medicininio aptarnavimo. Viską tenka organizuoti patiems, o pinigų nepadaugėjo", – dėstė jis.

Tą patį išgyvena ir dviratininkai, kuriems patiems tenka samdyti ne tik medikus, bet ir jų sporto šakai būtinus mechanikus, vadybininkus.

Išeis protestuoti?

Ne veltui federacijų akys vis pikčiau krypsta į Seimo narių grupę, aktyviai pasisakiusią už tai, kad sporto finansavimas atsidurtų valstybės rankose, tokiu būdu atimant net iki tol LTOK skiriamas lėšas pasirengimui, gaunamas iš valdomos bendrovės "Olifėja" dividendų ir paramos.

Sportininkai neslepia apmaudo, kad visa sporto reforma tebuvo dūmų uždanga kelių asmenų rankose, ėmusių skaidyti sporto bendruomenę, ar galimai siekiant asmeninės naudos, bandant prisikasti prie lovio.

Laukia atrankos į olimpiadą turnyrai, žaidynės, o mūsų biudžete nėra nė euro, kuriuos turėjome gauti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Nors sporto elito atstovai ir tyli, bet kuluaruose vis garsiau kalbama, kad nepasikeitus situacijai olimpiniai bei pasaulio čempionai gali išeiti protestuoti į gatves, tik keliamas klausimas – kur. Vienų teigimu, piketuoti reiktų ne prie Vyriausybės ar Seimo rūmų, bet prie ŠMSM pastato. O galbūt prie projektą aktyviai stūmusio buvusio disko metiko, dabar Seimo nario Virgilijaus Aleknos ar tuomečio šalies sporto vadovo Edžio Urbanavičiaus namų. Šie sporto specialistai buvo labiausiai pasisakantys už tai, kad finansuoti sportą kuo didesnę įtaką gautų valstybė.

"Buvo padaryta didžiulė skriauda, netgi nusikaltimas visam šalies sportui. Išdraskyta darniai veikusi olimpiečių bei jų pamainos rengimo sistema. Keista, kad prie to prisidėjo ir V.Alekna. Juk jis pats į sporto elitą pateko per LOSC programas, tokias kaip perspektyvaus jaunimo finansavimas, sportininkų klasės ir pan. Veikiant dabartinei sistemai galbūt nebūtų atrastas ir V.Aleknos talentas. Pasaulis nesulauktų didžiųjų jo pasiekimų bei olimpinės šlovės. Jo ugdymui federacija tiesiog pritrūktų lėšų", – kalbėjo V.Kidykas.

"Apie tai su V.Alekna ir kitais atsakingais politikais bei valdininkais kalbėta ne kartą. Prašyta baigti šį sporto genocidą, tačiau mūsų žodžiai jų širdžių taip ir nepasiekė, o kai pasieks, gali būti tiesiog per vėlu", – pritarė ir V.Kalininas.

Komentaras

Kornelija Tiesnesytė, sporto viceministrė

2020 m. sausio 27 d. sporto šakų federacijoms buvo pateikti dokumentų šablonai, kad pradėtų pildyti ir galėtų, priėmus nutarimą, pateikti informaciją, pagal kurią skaičiuojamos lėšos. Federacijos, kaip ir anksčiau, privalo pateikti duomenis apie joms priklausančių sportininkų skaičių, pasiektus rezultatus, pateikti labai trumpą programos aprašymą ir, žinoma, nurodyti lėšų poreikį 2020 m.

Ministerija nustatė protingą laikotarpį – iki vasario 26 d. – pateikti dokumentus. Du trečdaliai sporto šakų federacijų juos pateikė paskutinėmis dienomis, vasario 25–26 d. Dalį jų reikia tikslinti, papildyti, tik viena federacija dokumentus iš karto pateikė tinkamai. Šiuo metu vyksta peržiūra, anksčiausiai informaciją pateikusias federacijas lėšos pasieks jau artimiausiu metu, taip pat bus taikomas prioritetas dalyvaujančioms olimpinėse žaidynėse. LTOK lėšas taip pat skyrė atsižvelgdama į visus teisės aktus, po vasarį įvykusios generalinės asamblėjos. Ministerija sportininkams bendra tvarka be trikdžių išmoka premijas ir kasmėnesines stipendijas.

Nauja lėšų skirstymo tvarka galioja treti metai. Su sporto organizacijomis buvo sutarta jos nekeisti iki olimpinių žaidynių. Skatiname sporto organizacijas tvarkingai teikti tikslius dokumentus, kad jų nereiktų tikrinti ir taisyti, pačioms laikytis nustatytų terminų, o dar labiau – nelaukti paskutinės dienos. Svarbu, kad finansavimo tvarka išliktų stabili, tada geriau pavyksta planuoti veiklas. Ateityje labai svarbu įvertinti sportinės pamainos rengimą bendrai viso aukšto meistriškumo finansavimo tvarkai.

LOSC nėra likviduotas, tik pakeitė pavadinimą – į Lietuvos sporto centrą ir šiuo metu daugiausia dėmesio koncentruoja infrastruktūros išlaikymui ir plėtrai. Parengti teisės aktų projektai Lietuvos sporto medicinos centrą prijungti prie Lietuvos sporto centro ir tikimės paslaugų koncentracijos bazėse, taip pat ir paslaugų plėtros.