Į žaidynes – dvi komandos

Susumavus pasaulio biatlono taurės varžybų rezultatus, paaiškėjo komandų rikiuotės 2024–2025 m. sezono Tautų taurės įskaitoje.

Lietuvos vyrai užėmė 19 vietą (4 099 taškai), o moterys – 20-ąją (3 501 tšk.).

Būtent 20 geriausių Tautų taurės rinktinių iškovojo teisę į Milano-Kortinos žaidynes deleguoti estafečių komandas, o visi šioje rungtyje dalyvausiantys sportininkai galės startuoti ir asmeninėse varžybose.

Vyrų ekipai Vytautas Strolia pelnė 1 526,5 tšk., Maksimas Fominas – 1 121 tšk., Nikita Čigakas – 552 tšk., Karolis Dombrovskis – 458 tšk., Tomas Kaukėnas – 265,5 tšk., Jokūbas Mačkinė – 176 tšk., moterų komandai Lidija Žurauskaitė – 1 260,5 tšk., Judita Traubaitė – 1 189 tšk., Natalija Kočergina – 906,5 tšk., Sara Urumova – 145 tšk.

Tautų taurės įskaitos lyderiai tarp vyrų – Prancūzijos biatlonininkai (9 002 tšk.). Estai – šešiolikti (4 347 tšk.), latviai – aštuoniolikti (4 176 tšk.).

Moterų grupės favoritės – prancūzės (9 060 tšk.). Estės – tryliktos (5 072 tšk.), latvės – aštuonioliktos (4 420 tšk.).

Neteko 40 tūkst. eurų

Biatlonininkai turėtų sudaryti daugiau nei pusę 2026 m. žiemos žaidynėse dalyvausiančios Lietuvos delegacijos.

„Iškovotas komandinis olimpinis kelialapis – minimumas, rezultatai šiemet apskritai nebuvo aukšti. Šiek tiek gaila, bet reikia žiūrėti į priekį, kad kiti metai, kurie – svarbiausi, būtų sėkmingesni. Pasimokysime iš klaidų. Ambicijos žaidynėse bus didelės, norėtųsi pasirodyti geriau nei praeityje“, – sakė V. Strolia.

Reikia žiūrėti į priekį, kad kiti metai, kurie – svarbiausi, būtų sėkmingesni.

Prieš pat olimpinės atrankos pabaigą Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinė asamblėja balsavo už sprendimą neskirti 40 tūkst. eurų Arūno Daugirdo vadovaujamai Lietuvos biatlono federacijai (LBF) ir dar trims šalies sporto federacijoms. Šią sumą LBF įprastai naudodavo sportininkų treniruočių stovykloms ir jų sąlygoms gerinti.

„Nesmagi situacija. Kiekvienas mūsų federacijos euras investuojamas į sportininkus, komandas, rezultatus ir tai žino kiekvienas biatlonininkas. Nesu ekspertas, bet, įsigilinęs į abipusius argumentus, nusivyliau LTOK požiūriu, nes sportas traukiasi į antrą planą, o aukščiau yra asmeniškumai“, – teigė V. Strolia.

Laukia debiutas

Vyrų komanda buvo iškovojusi kelialapį ir į 2022-ųjų žaidynes Pekine. Moterų ketvertuko laukia olimpinis debiutas.

„Iš pradžių lūkesčiai nebuvo dideli. Karjerą baigė Gabrielė Leščinskaitė, svarstėme, kaip seksis Lidijai, kaip į rinktinę integruosis ir progresuos Judita. Tačiau po praeito sezono pamatėme, kad galimybės patekti į žaidynes – realios“, – komentavo biatlonininkių treneris Ruslanas Nikitinas.

Šį sezoną jo vadovaujamos šaudančios slidininkės pasiekė šūsnį rekordų – komandinių ir asmeninių.

„Negaliu išskirti nė vienos sportininkės, kiekviena prisidėjo prie olimpinių kelialapių. Dabar atrodo, kad tai lyg ir nebuvo nerealus tikslas, juolab jog kai kurie startai šį sezoną parodė, kad galima kovoti dėl aukščiausių vietų“, – sakė R. Nikitinas.

Olimpiečių vis daugiau

Lietuvos biatlonininkų olimpinėse žaidynėse kaskart vis daugiau.

2010-aisiais Vankuveryje startavo vienintelė Diana Rasimovičiūtė, 2014-aisiais Sočyje – D. Rasimovičiūtė ir T. Kaukėnas, 2018-aisiais Pjongčange – D. Rasimovičiūtė, N. Kočergina, T. Kaukėnas ir V. Strolia, 2022-aisiais Pekine – G. Leščinskaitė, T. Kaukėnas, V. Strolia, Linas Banys, K. Dombrovskis.

Aukščiausią vietą olimpiadoje iš mūsiškių yra užėmęs T. Kaukėnas – Pjongčange persekiojimo lenktynes užbaigė tryliktoje pozicijoje.