Pagal valstybės skiriamas lėšas Lietuvoje krepšinis neturi lygiaverčių konkurentų
Jeigu tendencija išliks, 2005-aisiais mes jau nebūsime valstybės finansuojami, - pernai Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) metinėje konferencijoje teigė šios organizacijos prezidentas Algimantas Pavilonis.
Nepaisant pesimistinių prognozių, pagal iš biudžeto gaunamas lėšas krepšinis kol kas yra vienvaldis visų sporto šakų lyderis - niekas jam neprilygsta nei reitingais, nei pinigais.
Rinktinei milijono per mažai
Krepšinis išliko vienintele sporto šaka, kuriai skiriama daugiau nei milijonas litų (1 mln. 377 tūkst.). Palyginti su pernai (1 mln. 410 tūkst.), šįkart nurėžta 33 tūkstančiai, tačiau iš Kultūros ir sporto rėmimo fondo pridėta 500 tūkstančių, tad finansinės svarstyklės nerodo nuostolio.
Planuojame, kad mūsų biudžetas iš kitų šaltinių turėtų padidėti dar vienu milijonu litų, bet sunku pasakyti, ar taip bus. Vien vyrų rinktinei, kuri kovos dėl kelialapio į Atėnų olimpiadą, šiemet prireiks daugiau nei pusantro milijono. O dar yra moterų, jaunimo komandos. Beje, prieš penkerius metus vyrų rinktinė disponavo beveik puspenkto milijono litų, - sakė Kauno dienai LKF generalinis sekretorius Saulius Samulevičius.
3,6 tūkst. litų pastorėjo futbolo piniginė (nuo 212,4 tūkst. litų pernai iki 216 tūkst. šiemet), tačiau pasaulio sporto karalius Lietuvoje atsilieka nuo rankinio (458 tūkst.) ir žolės riedulio (317 tūkst.). Antra vertus, mūsų futbolas turi galingą užnugarį - finansiškai tvirtas tarptautines federacijas (FIFA, UEFA).
Labiausiai sulyso Tinklinio federacijos biudžetas - 16 tūkst. litų (nuo 120 tūkst. iki 104 tūkst.). Taupiai turės gyventi beisbolininkai - jiems atseikėta vos 20 tūkst. litų (beje, 400 litų daugiau nei pernai).
Virvės traukėjams - tūkstantis litų
Pasak Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidento Vito Gudiškio, sporto žaidimų šakos finansuojamos atsižvelgiant į reitingus, o individualios - pagal pasirodymus pagrindinėse praėjusių metų tarptautinėse varžybose (olimpinėse žaidynėse, pasaulio bei Europos čempionatuose ir taurių turnyruose), įvertinus sportininkų užimtas vietas bei konkurencijos lygį - bendrą varžovų skaičių.
2002-ųjų rezultatai liudija, jog tarp individualių olimpinių sporto šakų didžiausią pažangą padarė mūsų plaukikai ir boksininkai, nes jų federacijų biudžetai šiemet padidėjo daugiausiai - atitinkamai 54 ir 36,5 tūkst. litų (plaukimo - nuo 130 tūkst. iki 184 tūkst, o bokso - nuo 128,5 tūkst. iki 165 tūkst.). Beje, Lietuvos bokso federacija (LBF) iš Kultūros ir sporto rėmimo fondo papildomai gavo 40 tūkst. litų Europos jaunių čempionatui Kaune organizuoti.
Boksininkai pernai gausiai dalyvavo visuose pasaulio ir Europos čempionatuose - suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių. Iškovojo medalių, pateko į aštuntukus, tad, susumavus visus taškus, jie pelnytai užsidirbo didesnį finansavimą. Išskirčiau ir tai, kad Bokso federacija aktyviai bendradarbiavo su rėmėjais, racionaliai naudojo jų skirtas lėšas, - pabrėžė V.Gudiškis.
Šios sporto šakų grupės lyderiai - dviračių sportas (304 tūkst.), lengvoji atletika (298 tūkst.) bei baidarių ir kanojų irklavimas (224 tūkst.), tačiau dviratininkams, palyginti su 2002 metais, nubraukta 26 tūkstančiai, penkiakovininkams - 32, o lengvaatlečiams - 36. Autsaideriai - kalnų slidinėjimas (5 tūkst.), šuoliai į vandenį (7 tūkst.), greitasis čiuožimas (9 tūkst.).
Tarp neolimpinių sporto šakų šimtatūkstantinius biudžetus turės sportiniai šokiai (116 tūkst.), kiokušin karatė (110 tūkst.) ir orientavimosi sportas (100 tūkst.), o alpinistai turės išsiversti tik su 3 tūkstančiais. Vis dėlto ir pastaroji suma - ne smulkiausi trupiniai: lao-thai, niat-nam kovų menų ir virvės traukimo entuziastams skirta po 1 tūkst. litų.
Lengvaatlečiai nenori tarpininkų
Lietuvos sportui ir kūno kultūrai šiemet iš valstybės biudžeto bus skirta 31 mln. 385 tūkst. litų, arba 2,5 mln. daugiau negu pernai. Tai - bendrieji asignavimai, kuriems priklauso ir Kultūros bei sporto rėmimo fondo pinigai (12 mln. 367 tūkst.). Iš Fondo sportui atitenka 6 mln. 183,5 tūkst. litų, tad realus sporto biudžetas šiemet bus 25,2 mln. litų.
Federacijoms skirta 7 mln. litų. 87 proc. šios sumos gaus olimpinių ir neolimpinių sporto šakų federacijos, 7 proc. - aviacijos sporto šakos, 5 proc. - techninės, o 1 proc. bus skirta tikslinėms programoms. Sporto žaidimų federacijos gaus 2 mln. 669 tūkst. litų (pernai gavo 2 mln. 715 tūkst.), o asmeninės sporto šakos - 2 mln. 359 tūkst. (2 mln. 353) litų.
Individualių sporto šakų federacijos dar gauna lėšų iš Lietuvos olimpinio sporto centro - LOSC. Turinčios aktyvius, autoritetingus vadovus, pavydžiui, dviračių, lengvosios atletikos, bokso, plaukimo, irklavimo, futbolo taip pat pritraukia rėmėjų. Yra ir tokių, kurios laukia tik biudžeto dalybų.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsivers galimybės naudotis bendrijos struktūriniais fondais. Manau, kad sporto šakų federacijos jau turi ieškoti rinkodaros, vadybos specialistų, galinčių ateityje profesionaliai parengti investicijų projektus, - svarstė V.Gudiškis.
Dar pernai pareiškėme norą atsisakyti tarpininko - Lietuvos olimpinio sporto centro. Ir sieksime, kad lėšos federaciją pasiektų tiesiogiai, nes dabar galiojanti tvarka yra neefektyvi: turime prašyti iš LOSC savo pinigų, o jis reikalauja šūsnies popierių - sąmatų, ataskaitų. Galime tvarkytis ir be jo, - sakė Kauno dienai Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinis sekretorius Eugenijus Burokas.
Į lengvaatlečių pageidavimą bus atsižvelgta - Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) neprieštarauja tokiam finansavimo modeliui, tačiau prašys iš LLAF atitinkamų garantijų, liudijančių, jog federacija gerai pasirengusi tokiam žingsniui.
Kaune - trys stambūs renginiai
Valstybės biudžetas nebuvo šykštus ir Kaunui, juolab kad šiemet mieste vyks trys stambūs tarptautiniai renginiai.
Tai - Europos kiokušin karatė čempionatas (gegužė), XIX SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) studentų žaidynės (birželis) bei Europos jaunių bokso čempionatas (rugpjūtis). Vien jų organizacinėms išlaidoms skirta 225 tūkst. litų.
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas pagal išgales patenkino keliolika Kauno sporto organizacijų, klubų bei švietimo įstaigų prašymų skirti lėšų sporto bazių renovacijai.
Po 10 tūkst. litų gaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sporto centras, dziudo klubas Danas, Lietuvos veterinarijos akademija (LVA), Kauno medicinos universitetas (KMA), Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA), Buriavimo sporto mokykla Bangpūtys, po 15 tūkst. - bokso klubas Gongas ir Kauno kūno kultūros ir sporto skyrius (rankinio salės A.Mickevičiaus g. remontui), po 20 tūkst. - viešoji įstaiga Nemuno žiedas, Irklavimo ir Krepšinio sporto mokyklos, 90 tūkst. - UAB Kauno Žalgirio stadionas.
Šiemet Lietuvoje sporto bazių renovacijai bus skirta 3,8 mln. litų.
Naujausi komentarai