Šveicarijos Alpės buvo dosnios klaipėdiečiui R.Lajui

Šveicarijos Alpės buvo dosnios klaipėdiečiui R.Lajui

Šveicarijos Alpėse buvo išdalinti Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionato laurai. Du sidabro medalius „vyresniojo jaunimo“ (per 60 metų) grupėje iškovojo šios sporto šakos Klaipėdoje patriarchas Rimantas Lajus.

Nors Krans Montana slidinėjimo centre sukinėjosi daugiau nei dešimt slidinėjimo mėgėjų iš Klaipėdos, tačiau kautis dėl titulų ryžosi du uostamiesčio narsuoliai Rimantas Lajus ir Vytautas Rickus. Tiesa, rungtyniavo ir mūsų miestą prieš kelerius metus palikusi Monika Lajūtė, tačiau ties jos pavarde jau buvo parašytas kitas miestas.

Pirmenybes, kurios vyko tris dienas, sudarė dvi rungtys – slalomas ir gigantas.

Architektas R.Lajus jau daugelį metų turi nuolatinius varžovus iš Vilniaus – Dailių Mišeikį ir Alvydą Platūkį.

Šveicarijoje klaipėdietis rungtyniavo itin stabiliai – abejose rungtyse jis užėmė antrąsias vietas. Giganto varžybas laimėjo D.Mišeikis, o slalomo – A.Platūkis.

Nenuostabu, kad vakarojant visi trys „jaunuoliai“ jautėsi nugalėtojai - vienas kitą buvo aplenkę.

O Vytautui Rickui teko varžytis su pajėgiausiais – pergalių ištroškusiais slidininkais nuo 30 iki 60 metų. Čia kovojo apie 50 sportininkų. Kaip pajuokavo klaipėdietis, pagal aprangą ir amuniciją galėjai spręsti, kurių net neverta gaudyti, o kurį gal pavyks aplenkti.

Sėkmingai abi dienas čiuožęs UAB „Žemaitija“ generalinis direktorius V.Rickus džiaugėsi patekęs į 30-tuką.

Čempiono vardą iškovojo pavyzdį parodęs Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos viceprezidentas Paulius Augūnas. Antrąją vietą užėmė Andrius Grigaras, o trečiąją – Miroslavas Urbonavičius. Visi prizininkai atstovavo Vilniui.

Du medalius iškovojo ir Monika Lajūtė. Ji užėmė antrąją vietą moterų iki 30 metų grupėje, o absoliučioje įskaitoje buvo trečia.

Už ją greičiau Šveicarijos Alpėmis čiuožė absoliučiai geriausia Diana Jankutė, kuri rungtyniavo tarp vyresnių nei 30 metų dalyvių. M.Lajūtę dar aplenkė jos grupėje rungtyniavusi kita vilnietė Viktorija Vasiliauskaitė.

Į Šveicariją atskrido, atvažiavo apie 400 kalnų pasiilgusių slidinėjimo aistruolių. Anot R.Lajaus, kovojo visi stipriausi mūsų šalies sportininkai. Tarp jų net į olimpines žiemos žaidynes užsimojęs patekti Tomas Endriukaitis.

- Ar ne per didelė prabanga rengti Lietuvos čempionatą Šveicarijoje? - paklausėme R.Lajaus.

- Varžybos rengiamos tokiu metu, kai slidinėjimo pikas būna praėjęs ir kainos nedaug didesnės nei varžybas rengtume lietuvių pamėgtoje Slovakijoje.

Kasmet šalies čempionatai rengiami vis kitoje šalyje. Sportininkai kaskart atranda sau naujas trasas. Praėjusiais metais rungtyniavome Prancūzijoje, dar anksčiau – JAV. Be to, trasų šeimininkai gerai paruošia nusileidimo takus su įvairiais elementais.

Vakarų Europoje slidininkų laukia geresnės trasos, daugiau serviso, komforto. Tad išlaidos pakankamai kompensuojasi.

- Kuo šių metų varžybos dar įsimins dalyviams?

- Varžybų atidarymo iškilmėse dalyvavo net keturių Lietuvos miestų, miestelių merai. O pabaigtuvėse sportininkus apdovanojo Lietuvos generalinis konsulas Šveicarijoje Erikas Petrikas.

Trasos šeimininkai geriausius slidininkus apdovanojo tradiciniais karvių varpeliais.

Pirmą kartą Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija paruošė gražius medalius, kuriuos pelnė laureatai.

Krans Montana yra Šveicarijos pietvakarių Alpėse. Aukščiausia regiono viršukalnė – Vildstrubelis (3243 m). Bendras trasų ilgis – 160 km: 20 km sudėtingų trasų, 80 km vidutinio sudėtingumo trasų, 60 km lengvų trasų. Ilgiausia trasa (Plaine Mortė – Montana) – 12 km ilgio.

Praėjusiais metais šalies čempionatas buvo surengtas Prancūzijoje, o kitų metų sausį kalnų „leopardai“ rinksis į Italiją, Dolomitines Alpes.

Šį savaitgalį Ignalinoje vyks „Žalgiriada“, tačiau klaipėdiečiai į ją nesiruošia vykti.

Kalnų slidinėjimo mėgėjai dar laukia kovo mėnesį vyksiančių tradicinių „Grūdos“ taurės varžybų.

R.Lajus sakė, kad esant sniegui, klaipėdiečiai gali slidinėti ant Minijos šlaitų prie Lapių. O patogiausia ir pigiausia šiandien – vykti į Latviją. kaimynai pastaraisiais metais turi įrengę apie 15 aukšto lygio trasų, kuriose žmonės galės patenkinti slidinėjimo aistrą. Iki Latvijos trasų tik apie 150 km, o kelias į Ignaliną – kur kas ilgesnis.