Lengvoji atletika keičiasi – varžybose bus naujovių: atletai kraipo galvas | KaunoDiena.lt

LENGVOJI ATLETIKA KEIČIASI – VARŽYBOSE BUS NAUJOVIŲ: ATLETAI KRAIPO GALVAS

Lengvoji atletika keičiasi, tačiau kai kurie pokyčiai turės įtakos ne vien varžybų formatams, bet tikriausiai ir rezultatams, netgi Lietuvos rinktinės sudėčiai olimpinėse žaidynėse.

Staigmena ėjikams

Vyrų sportinio ėjimo 50 km rungties 2024-aisiais Paryžiuje vyksiančioje vasaros olimpiadoje nebus.

Iki šiol savo atstovų Lietuva turėjo 1996 m. Atlantos, 2000 m. Sidnėjaus ir 2004 m. Atėnų žaidynėse (50 km žingsniavo Daugvinas Zujus), 2008 m. Pekine (startavo Tadas Šuškevičius ir Donatas Škarnulis), 2012 m. Londone (dalyvavo T.Šuškevičius), 2016 m. Rio de Žaneire (jėgas išmėgino T.Šuškevičius ir Arturas Mastianica).

Pernai pasaulio čempionate Dohoje mūsų šalies komandos lyderiais tapo ėjikai – 20 km žingsniavęs Marius Žiūkas užėmė 11-ąją vietą, o 50 km varžybose A.Mastianica – 15-ąją.

Abu lengvaatlečiai užima gana aukštas pozicijas "World Athletics" pasaulio reitingų lentelėse ir turi realias galimybes dalyvauti kitąmet vyksiančiose Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Rinksis kitą rungtį

28-erių A.Mastianicos progresas kasmet džiugina lengvosios atletikos specialistus.

Sudėtingoje ir ypač daug ištvermės reikalaujančioje rungtyje geriausius rezultatus sportininkai pasiekia perkopę 30-metį, tad po ketverių metų Paryžiuje vyksiančios žaidynės turėtų tapti Arturo karjeros viršūne.

Vis dėlto rekordinių vietų ir rezultatų A.Mastianica turės siekti nebe 50 km, o 20 km varžybose.

"50 km – visai kas kita nei 20 km rungtis: kiti procesai, kitokia energijos gamyba, reikalingas visai kitas pasiruošimas. Mažai sportininkų, kurie eitų abi distancijas ir abiejose būtų tarp lyderių. Sprendimas iš olimpinės programos išbraukti 50 km ėjimą – liūdnas ir nesuprantamas", – sakė A.Mastianicą treniruojantis Viktoras Meškauskas.

35 km – vyrams ir moterims

50 km ėjimo rungtis greičiausiai bus eliminuota ne vien iš olimpinių žaidynių.

"World Athletics" paskelbė kvalifikacinius normatyvus į 2022-aisiais Judžine (JAV) vyksiantį pasaulio čempionatą. Tarp ėjimo rungčių – 20 km bei nauja 35 km distancija tiek vyrams, tiek moterims.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) sprendimą atsisakyti 50 km ėjimo rungties grindžia lyčių lygybės argumentu, nes olimpiadoje moterys gali dalyvauti tik 20 km varžybose.

Lengvosios atletikos užkulisiuose svarstoma, kad TOK sprendimą lėmė ir mažas rėmėjų susidomėjimas šia rungtimi bei daug televizijos laiko atimanti transliacija (varžybos trunka daugiau nei 4 val.).

Kas laukia A.Mastianicos po Tokijo žaidynių, kur olimpinės 50 km ėjimo varžybos vyks paskutinį kartą?

"Teks bandyti persikvalifikuoti kitai distancijai. Pereiti į maratoną – utopija. Robertas Korzeniowskis (lenkų ėjikas – red. past.) tapo 20 km ir 50 km olimpiniu čempionu, tad viskas įmanoma", – teigė V.Meškauskas.

Finale – trys dalyviai

Kitą sezoną prestižinės "Deimantinės lygos" šuolių į tolį, trišuolio, disko ir ieties metimų bei rutulio stūmimo rungčių dalyviai varžysis kitaip: įprastiniai šeši bandymai bus išskaidyti į kvalifikacijos ir finalo etapus.

Į finalą pateks trys geriausius rezultatus pasiekę lengvaatlečiai, tačiau per kvalifikacijos varžybas užfiksuoti rezultatai jau negalios, tad buvęs lyderis vėliau gali likti tik trečias.

"Deimantinės lygos" organizatoriai kol kas nepaskelbė, kiek bandymų sudarys finalo etapą – trys ar vienas. Sumažinus sportininkų skaičių, siekiama sutrumpinti televizijos transliacijas ir suteikti varžyboms daugiau dinamikos, įtampos.

Tokio formato varžybas jau išbandė Lietuvos trišuolininkė Dovilė Kilty, praeitą žiemą per "World Indoor Tour" varžybas Diuseldorfe (Vokietija) nušokusi 14 m 09 cm ir užėmusi trečią vietą.

"Nenorėčiau, kad tokia sistema būtų ir olimpinėse žaidynėse, jose turi laimėti geriausią rezultatą pasiekęs sportininkas", – teigė trišuolininkė.

Nuomonė – nepalanki

Formato pokyčiais nesidžiaugia pernai "Deimantinėje lygoje" debiutavęs ieties metikas Edis Matusevičius.

Nepritaria: E.Matusevičius kritiškai įvertino "Deimantinės lygos" formato pokyčius. / Evaldo Šemioto nuotr.

"Esu įpratęs, kad per varžybas užtenka vieno gero metimo. Visą laiką finale būdavo šeši dalyviai, o jei tekdavo dalyvauti ir kvalifikacijos varžybose, tai jos vykdavo ne tą pačią dieną. Nepritariu naujovei, – tvirtino kelialapį į Tokijo žaidynes jau turintis E.Matusevičius. – Ar tai leistų aplenkti žvaigždes? Visko gali būti, tačiau, kita vertus, jei pirmu bandymu numetei 95 m ir tapai lyderiu, bet finale suskaudo koją, nebegali mėtyti ir lieki trečias – argi tai teisinga?"

Jei pirmu bandymu numetei ietį 95 m ir tapai lyderiu, bet finale suskaudo koją, nebegali mėtyti ir lieki trečias – argi tai teisinga?

Pasaulio lengvaatlečių asociacija atliko apklausą – pasiteiravo geriausių planetos atletų nuomonės apie "Deimantinės lygos" varžybų pokyčius: net 87 proc. atsakiusiųjų juos įvertino nepalankiai.

Vis dėlto kol kas apie naują formatą olimpinėse žaidynėse, pasaulio ar Europos čempionatuose nekalbama.

"Taisyklės ir dabar gana įdomios, turime pavyzdžių, kai paskutiniai bandymai lemia aukso medalius. Virgilijus Alekna, Andrius Gudžius nugalėjo konkurentus paskutiniais metimais. Nelaimėjai tol, kol nesibaigė varžybos, tad dabartinės taisyklės – objektyvesnės, intriga išlieka iki paskutinio bandymo", – sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis.

Batų dopingas

Vis daugiau naujų taisyklių dėl avalynės ilgų nuotolių bėgikams. Pasipylus 5 000 m, 10 000 m, 5 km, 10 km, vienos valandos bėgimo, pusmaratonio ir maratono planetos rekordams, neatsiejama aukštų rezultatų priežastimi įvardijami ir sportiniai bateliai.

Pirmieji pokyčiai įsigaliojo šių metų liepos 28-ąją, o pereinamasis laikotarpis truks iki 2021-ųjų rugpjūčio 8-osios.

Nauji reikalavimai taikomi avalynės pado storiui – jis negali viršyti 40 mm. Be to, siekiama, kad stajeriai neavėtų batų-prototipų, specialiai sukurtų rekordams gerinti.

"Tai galime vadinti batų dopingu, – juokavo maratonininkas Remigijus Kančys. – Taisyklės reikalingos, kad visi turėtų lygias galimybes. Įmonės lenktyniauja, kurios turės daugiausia rekordų, o nuo to priklauso pardavimai. Iki šiol lyderiai – "Nike AlphaFly NEXT%" batai, bet ir kiti gamintojai patobulėjo."

Tikrins ekspertai

"NEXT%" avėjęs norvegas Sondre Nordstadas Moenas šiemet rugpjūtį per valandą nubėgo 21 131 m, tačiau šis rezultatas nebuvo patvirtintas Europos rekordu būtent dėl avalynės taisyklių pažeidimo.

Rekomenduoja: "Nike AlphaFly NEXT%" bėgimo batus geriausiai vertina ir olimpinis maratono čempionas kenietis E.Kipchoge. / feisbuko nuotr.

"World Athletics" patvirtino leistinos avalynės sąrašą. Jei atletas avės kitus sportinius batelius, privalės užpildyti specialų blanką. Varžybų teisėjai, jeigu prireiks, galės paimti iš sportininko batus, kad juos patikrintų ekspertai.

"Mums paprasčiau nei rekordininkams, nes perkame iš parduotuvių sertifikuotus, patvirtintus bėgimo batus. Valensijoje pasaulio pusmaratonio rekordą pagerino lengvaatletis, avėjęs batus-prototipus, kurių dar nėra masinės prekybos lentynose. Jie pagaminti tik konkrečioms varžyboms. Todėl neatsitiktinai kilo diskusijų, ar rekordas pasiektas sąžiningai", – teigė R.Kančys.

GALERIJA

  • Nepritaria: E.Matusevičius kritiškai įvertino „Deimantinės lygos“ formato pokyčius.
  • Rekomenduoja: „Nike AlphaFly NEXT%“ bėgimo batus geriausiai vertina ir olimpinis maratono čempionas kenietis E.Kipchoge.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS