V. Raupelio nuotr.

VEIVERIŲ ŽIRGYNE VARŽĖSI BEVEIK ŠIMTAS KONKŪRO DUETŲ

2016-10-29 20:30
Vaida Milkova

Visą šeštadienį Veiverių žirgyne netilo žirgų prunkštimas, raitelių raginimai ir kanopų bildesys į smėlio dangą, žirgui peršokus kliūtį. Čia vyko žirgų konkūro rungties varžybos.

Varžybų dalyviai, kurie skaičiuojami žirgo ir raitelio duetais, turėjo įveikti nuo 60 iki 120 cm aukščio kliūtis. Varžybose pasirodė 98 tokie duetai.

„Čia ne tiek varžybos, kiek antrojo maniežo atidarymas, – užsiminė varžybose teisėjavusi nacionalinės kategorijos teisėja Regina Gražulienė. – Du maniežai viename žirgyne yra didžiulis privalumas. Vykstant varžyboms, nereikia laukti, kol tame pačiame manieže žirgai apšils – jie apšyla kitame, mažesniajame“. R. Gražulienė atliko ir renginio vedėjos darbą: pristatė dalyvius, jų žirgus, veisles. „Monika Raitelaitytė ir Žygis maršrutą baigė be klaidų, sugaišo 56,63 sekundės, – skaičiavo teisėja. – Ruošiasi Neringa Kūlokaitė ir žemaitukų veislės žirgas Prapuntas. Šiam žirgeliui – devyneri, užaugintas Lietuvoje. Žemaitukų veislė – mūsų nacionalinis pasididžiavimas, ji įtraukta į pasaulio saugotinų žirgų veislių knygas“.

Trečius metai jodinėjanti šešiolikmetė Kamilė Ravnopolec savo pasirodymą varžybose su latvių jojamuoju žirgu Profesors vertino vidutiniškai. Su šiuo žirgu pirmą kartą varžybose dalyvavusi Kamilė įveikė 60 cm aukščio kliūtis. „Anksčiau jodinėjau su kumele, bet dabar ji turi problemų su nugara – ji dabar yra tiesiog mano draugas, kurį aš kartais aplankau. „Užsikabinau“ už žirgų Italijoje, ten mama man pasiūlė pabandyti joti. Pabandžiau – patiko. Grįžusi namo į Kauną, pradėjau treniruotis Valaičių žirgyne Arlaviškėse. Profesors – mano žirgas, juo tiktai aš jodinėju. Treniruojuosi penkis kartus per savaitę. Jočiau ir dažniau, bet dvi dienas reikia duoti žirgui pailsėt. Kiekvieną dieną važiuoju pas žirgą. Ar užtenka laiko paruošti pamokas? Kartais nelabai, bet žirgas yra svarbiau“, – glostydama širmą žirgą nusijuokė Kauno „Saulės“ gimnazijos dešimtokė.

Mergina prisipažino mylinti žirgus ir galvojanti apie profesionalųjį žirgų sportą. „Buvo man ir kelis skilęs, ir petys truputį traumuotas, bet manęs tai negąsdina“, – užsiminė mergina.

„Anksčiau aš pats varžybose dalyvaudavau, dabar jau ne, užtenka, tegu joja jauni“, – sakė žirgyno vadovas Vytautas Drūlia. Jis pasidžiaugė, kad pagaliau žirgynas turi du maniežus. „Du maniežai žirgynuose, kur vyksta varžybose, turėtų būti privalomas dalykas, tačiau kol kas tokių žirgynų Lietuvoje yra vos keletas“, – sakė pašnekovas.

Varžybose dalyvavęs marijampolietis žirgų augintojas Darius Akelis prisipažino su savo žirgu dažniau vykstantis į varžybas Lenkijoje nei Lietuvoje. Pasak jo, kaimyninėje šalyje varžybos organizuojamos geriau. „Maniežai ten daug aukštesnės kokybės – ten labiau rūpinamasi raiteliais ir žirgais. Ten labiau galvojama ne apie tai, kaip uždirbti, o kaip sudaryti tokias sąlygas, kad raiteliai ir kitą kartą atvyktų, – sakė pašnekovas. – Lenkijoje nacionalinės, regioninės varžybos vyksta po dvi–tris dienas, ten atvažiavus turi, kur žirgą pasistatyti, nereikia jo, kaip čia, laikyti mašinoj. Žirgai turėtų garduose arklidėse ar bent jau laikinoje tam skirtoje palapinėje varžybų laukti“.