58-erių Vitoldui Masalskiui šiandien Kaune startuojantis Europos veteranų krepšinio čempionatas bus jau septintasis. "Žalgirio" klubo sporto direktorius teigia, kad širdyje jis visam gyvenimui žalgirietis ir atstovauja tik tai komandai, kurios pavadinimas – "Žalgiris".
"Tikruoju veteranu tampama, kai sukanka 40 metų. Pastaraisiais metais Europoje rengiamuose turnyruose varžomasi ir daugiau kaip 30 metų amžiaus grupėse, tačiau to aš nesuprantu – tokio amžiaus sportininkai dar gali sportuoti ir profesionaliai", – svarstė V.Masalskis.
– Vitoldai, kada jūs įsijungėte į veteranų sporto judėjimą? – paklausėme žalgiriečio.
– Kai vykau į pasaulio čempionatą Kosta Rikoje, man jau buvo keturiasdešimt. Tuomet vadovavau mūsų komandai, o joje žaidė tokie praeityje iškilūs žaidėjai kaip Modestas Paulauskas, Gediminas Budnikas, Anatolijus Čupkovas. Iškovojome sidabro medalius. Tai buvo pirmoji kregždė. Nuo to laiko stengiuosi dalyvauti veteranų čempionatuose kasmet, tradiciškai esu žalgiriečių ekipos organizatorius.
– Esate ir šiemečio Europos čempionato organizacinio komiteto narys. Kaip Kaunas pasirengė daugiau nei pusantro tūkstančio dalyvių sutrauksiančiai krepšinio šventei?
– Manau, kad čempionatas bus sklandus, nes daug ir sunkiai padirbėjome. Svarbiausia, kad sulaukėme dalyvių antplūdžio. Kaip jau įprasta, didžiausią delegaciją atsiuntė Rusija. Šiuo atveju turbūt didžiausią reikšmę turi ir ekonominės sąlygos – tokiuose turnyruose dalyvaujantys sportininkai patys turi susimokėti už keliones, susirasti rėmėjų. Mūsų šalyje veteranų judėjimas taip pat pastaraisiais metais gana aktyvus, nuolat vyksta šalies pirmenybės, tad ir Tarptautinės krepšinio veteranų federacijos (FIMBA) pasitikėjimas Lietuva mūsų nenustebino. Norėčiau, kad mūsų šalies komandos iškovotų ne vieną medalių komplektą.
– Ar labai skiriasi Europos ir pasaulio veteranų čempionatai?
– Nors veteranams rengiamos ir olimpinės žaidynės, sunkiausia kovoti pasaulio čempionatuose. Pernai Brazilijoje mums pirmą kartą pavyko tapti planetos čempionais. Anksčiau aukščiausias mūsų pasiekimas buvo trečioji vieta, kurią taip pat iškovojome su ypač stipria ekipa. Europos čempionatuose konkurencija šiek tiek mažesnė. Pagal šiose varžybose iškovotų medalių skaičių Lietuva nusileidžia tik Rusijai.
– Kaune jus ir jūsų bendražygius tenkins tik aukščiausios prabos apdovanojimai?
– Laimėjome pirmąjį, 2000-aisiais Latvijoje įvykusį čempionatą, po to nugalėjome 2006-aisiais Hamburge. Komandos sudėtis jau daug metų stabili, šiemet galės rungtyniauti beveik visi pajėgiausi žaidėjai, tad sieksime tik aukščiausių apdovanojimų. Kol neprasidėjo varžybos, spręsti apie varžovų pajėgumą dar anksti. Pirmąsias rungtynes žaisime su švedais. Su šios šalies atstovais rungtyniavome prieš kelerius metus ir pralaimėjome, bet po to jie keliuose iš eilės čempionatuose nedalyvavo. Kiti mūsų grupės varžovai – slovėnai, taip pat turintys gilias krepšinio tradicijas.
– Ar dažnai treniruojatės?
– Esame įkūrę klubą ir dalyvaujame 55 metų amžiaus grupės varžybose. Treniruojamės du kartus per savaitę, o rengdamiesi Europos čempionatui krūvius kiek padidinome – susirenkame triskart. Iš buvusių tikrųjų profesionalų žaidžiu tik aš ir Sergejus Jovaiša. Veteranų krepšinis savitas tuo, kad komandose galima pamatyti ne tik praeityje rungtyniavusius krepšininkus, bet ir aktyviai sportuojančius kitų sporto šakų atstovus.
– Kokie didžiausi skirtumai tarp veteranų ir profesionalaus krepšinio?
– Veteranais vadinu tiesiog lėčiau judančius sportininkus (šypsosi). Veteranų čempionatuose – didesnė traumų tikimybė, vienas ar kitas krepšininkas susižeidžia beveik kiekviename susitikime. Šiek tiek didesnis rizikos faktorius, nes sportininkų niekas neapdraudžia, kiekvienas dalyvis pasirašo, kad pats atsako už savo sveikatą.
Net ir neiškovoję medalių sportininkai džiaugiasi galimybe pabendrauti ir dėl nesėkmių neišgyvena taip, kaip Europos ar pasaulio čempionatuose pralaimėję profesionalai. Čia, skirtingai nei didžiajame sporte, yra keturios prizinės vietos, todėl džiaugtis medaliais gali ir mažąjį finalą pralaimėjusios ekipos.
Krepšinio aistruoliai, stebėdami veteranų varžybas, gali pamatyti daug pažįstamų veidų. Spontaniškai jie įsivaizduoja, kad praeities meistrai turi būti lyderiai ir tarp veteranų. Vis dėlto taip nėra. Po 50 metų ant parketo pradeda dominuoti tie žaidėjai, kurie nuolat rūpinasi sportine forma. Tad net ryškiausios praeities žvaigždės gali atsidurti šešėlyje, jei susiduria su ypač gerai fiziškai pasirengusiais krepšininkais. Kad ir kaip būtų, veteranai turi ir vieną profesionaliems sportininkams būdingą bruožą – visi nori laimėti ir kartais net per daug rizikuoja.
– Ką jums davė veteranų sporte praleisti beveik du dešimtmečiai?
– Dabarties profesionalai krepšininkai gyvena viešbutyje, lėktuve ir sporto salėje. Veteranų sporte – viskas kiek kitaip: žmonės susitinka, bendrauja, daug pamato. Aplankiau tokias egzotiškas šalis kaip Puerto Riką, Braziliją, Naująją Zelandiją, Australiją, Filipinus, Singapūrą, Kanadą. Tai – puiki galimybė pamatyti kitų šalių kultūras, praplėsti akiratį.
– Ar galima tikėtis, kad Lietuvoje bus surengtas ir pasaulio veteranų krepšinio čempionatas?
– Tam turime visas sąlygas – daug naujų arenų, puikią infrastruktūrą. Įdirbis labai geras. Negalėčiau teigti, kad per artimiausius kelerius metus gausime tokią teisę, nes konkurencija tarp organizatorių – nemaža. Visgi galime pasidžiaugti šiltais santykiais su FIMBA. Šios organizacijos valdyboje turime savo atstovą – A.Čupkovą, nors patekti į ją tikrai nėra lengva. FIMBA įvertino mūsų šalies veteranų judėjimą – šios organizacijos prezidentas argentinietis Rubenas Lamas šiomis dienomis viešės Lietuvoje. Tai jo tėčiui Eduardui Rodriguezui Lamui priklauso idėja pradėti krepšinio veteranų judėjimą.
Lietuvių trofėjai
2000 m. Europos čempionatas, Ryga (Latvija) – 3 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalis; 2002 m. Atėnai (Graikija) – 1 aukso ir 2 sidabro medaliai; 2004 m. Helsinkis (Suomija) – 1 aukso ir 2 sidabro medaliai; 2006 m. Hamburgas (Vokietija) – 4 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalis; 2008 m. Pezaras (Italija) – 2 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos medaliai; 2010 m. Zagrebas (Kroatija) – 3 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalis.
Naujausi komentarai