Kauno komandos strategas A.Sireika nesikratė atsakomybės dėl nesėkmės mače su Climamio
Kauno Žalgiriui nepavyko pratęsti pergalių serijos namuose. Neatlaikę Bolonijos Climamio (Italija) tritaškių salvės, pasipylusios ketvirtajame kėlinyje, žalgiriečiai turėjo pripažinti varžovų pranašumą 86:81.
Tai buvo paskutinės Eurolygos reguliariojo sezono rungtynės. Žalgiris, iškovojęs 9 pergales iš 14 galimų, A grupėje užėmė trečiąją vietą ir pateko į antrąjį pagal pajėgumą komandų krepšelį, pagal kurį bus traukiami TOP-16 varžybų burtai.
Antrojo Eurolygos etapo kovos prasidės vasario 22 dieną.
Pabaigai pritrūko jėgų
Įpusėjus trečiajam Žalgirio ir Climamio rungtynių kėliniui, aikštės šeimininkai pirmavo 52:35 ir, regis, jiems negrėsė jokie nemalonumai. Tačiau pirmąsias penkias paskutiniojo ketvirčio minutes Climamio laimėjo 12:3 ir kova aikštėje užvirė iš naujo - 66:64. Įsibėgėję svečiai pradėjo mėtyti vieną po kito tritaškius. Žalgiriečiai sutriko, o ir jėgų kovoti taip, kaip pirmoje mačo pusėje, nebebuvo.
Net šeši Bolonijos klubo krepšininkai pataikė po du ir daugiau tritaškių ir didžiąją dalį jų - ketvirtajame kėlinyje. Per pirmuosius du kėlinius jie buvo įmetę tik du iš 12 tritaškių, per kitus du - 11 iš 15. Paskutiniajame ketvirtyje tikslą pasiekė net 8 iš 10 tolimų metimų. Climamio aukštaūgis Erazemas Lorbekas pataikė tik 1 iš 8 baudų, tačiau itin atsakingu metu jis įmetė du tritaškius.
Kaip galima įveikti komandą, kurios visi žaidėjai pataiko iš toli? - rūbinėje retoriškai klausė Redžis Frymenas.
Keistos rungtynės. Taip dar nebuvo, kad pirmaudami tokiu skirtumu pralaimėtume. Žinojome, kad varžovai pataiko iš toli, stengėmės gintis, neleisti jiems laisviems atakuoti. Bet jie ištampė mūsų gynybą, mes patys blogai judėjome ir vis atsirasdavo laisvas žaidėjas, kuris pataikydavo iš toli, - apie pralaimėjimą kalbėjo Paulius Jankūnas.
Kai pradėjome gintis aikšte, varžovai pradėjo pataikyti iš toli, o mes pavargome, neužpuolėme prieš jų aikštės gynybą. Tikrai neatsipalaidavome, labai norėjome laimėti, bet pabaigoje jautėmės išsekę, - nusiminęs mintimis dalijosi Darjušas Lavrinovičius.
Treneris prisiėmė dalį kaltės
Žalgirio strategas Antanas Sireika labiausiai apgailestavo dėl to, jog nepavyko padovanoti dar vienos pergalės sirgaliams, itin karštai palaikiusiems komandą. Sporto halėje keli jaunuoliai vaikščiojo išskleidę Žalgirio spalvų vėliavą su užrašu Žalgiris žaidžia su meile mums.
Sirgaliai buvo didelė jėga ir jiems padedant iš pradžių žaidėjai viršijo mano lūkesčius. Bet neapskaičiavome jėgų - jų pabaigai pritrūko, - sakė A.Sireika. - Manau, trečiojo kėlinio antroje pusėje blogai paskirstėme žaidėjus ir visai nebegalėjome užpulti. Varžovai pastebėjo, kad skirtumas mažėja, ir, kaip dažnai būna, pajuto įkvėpimą.
Aikštės gynyba, ne kartą gelbėjusi Žalgirį sunkiose situacijose, šį kartą atrišo varžovams rankas.
Iš pradžių, kai pradėjome nepataikyti, varžovai keletą kartų įmetė prasiveržę po krepšiu. Norėdami sustabdyti jų prasiveržimus pradėjome gintis aikšte. Tačiau Climamio pataikė du tritaškius, todėl šią gynybos sistemą pakeitėme. Mūsų aikštė nesuveikė. Nebijau to pripažinti ir nesikratau atsakomybės. Manau, tuo metu didesnė bėda buvo tai, kad mes patys negalėjome įveikti aikštės gynybos, keletą kartų neužpuolę sutrikome. Galbūt tuo metu neteisingai paskirstėme žaidėjus aikštėje. Neturėjome prarasti to ritmo, kuriuo sėkmingai puolėme ir gynėmės 30 minučių.
Nesėkmė Žalgirio nepalaužė
Climamio treneris Žasminas Repeša keitė žaidėjus kaip ledo ritulyje. Vėlesni įvykiai parodė, kad tai buvo vienas pergalės raktų, nes mažesnėmis pajėgomis rungtyniavę žalgiriečiai baigiantis mačui atrodė gerokai labiau išsekę nei jų priešininkai.
Galbūt pirmoje rungtynių pusėje reikėjo daugiau leisti pailsėti pagrindiniams krepšininkams, kad jie išsaugotų jėgų pabaigai, - kalbėjo A.Sireika. - Neuždengėme ne kurio nors vieno krepšininko, o visų, nes visi pataikė po 2-3 tritaškius. Nors daugiau kaip pusę rungtynių puikiai dengėme visus Climamio žaidėjus.
A.Sireika lengviau atsiduso po rungtynių rūbinėje pasikalbėjęs su savo auklėtiniais: Manau, šis pralaimėjimas neturės įtakos tolimesniems komandos rezultatams. Po apmaudžios nesėkmės nė vienas žaidėjas nerodė pykčio ar nepasitenkinimo. Visi atidavė jėgas, todėl jautė apmaudą dėl pralaimėjimo, bet pykčio nebuvo. Tanoka sakė, jog nėra ko nusiminti, nes viskas - dar prieš akis. Tokia draugiška komandos atmosfera - didžiausias pasiekimas.
Kenio Andersono žaidimą Žalgirio strategas įvertino taip: Jis žaidė geriau nei anksčiau. Iš pradžių sakiau, kad Keniui reikia priprasti prie komandos, bet dar reikia ir žaidėjams sugebėti pagauti jo perduodamą kamuolį.
Buvo suskaičiuota, jog K.Andersonui būtų įrašyti 6 rezultatyvūs perdavimai, jeigu komandos draugai jo juvelyrinius perdavimus po krepšiu būtų pavertę taškais.
Specialistų akimis
Žalgirio interneto svetainėje kalbinti specialistai akcentavo, jog Kauno komandą pražudė aikštės gynyba.
Modestas PAULAUSKAS, olimpinis čempionas:
- Žalgiris gerai žaidė 27-28 minutes - agresyviai gynėsi, labai sėkmingai kovojo dėl atšokusio kamuolio ir rezultatyviai organizavo puolimą, žaidėjai buvo kovingai nusiteikę ir taip susikrovė solidų pranašumą. Nuo pat pirmųjų dvikovos minučių kauniečiai perėmė iniciatyvą ir neleido įsibėgėti Climamio krepšininkams. Trečiojo kėlinio pabaigoje žalgiriečiai paleido žaidimo vadžias, pirmaudami 17 taškų skirtumu nusiramino, atsipalaidavo, gynyba nebebuvo tokia aktyvi. Galbūt didžiausią krūvį turėję žalgiriečiai - Darjušas Lavrinovičius, Tanoka Berdas, Redžis Frymenas - pavargo. Komanda pateko į duobę, nebeliko to fizinio pranašumo, kuris buvo pirmoje mačo dalyje, ištvermės daugiau sutaupė italai.
Ketvirtajame kėlinyje nepasitvirtino aikštės gynyba, nes būtent tada Bolonijos klubo strategai išleido mažuosius žaidėjus, kurie primėtė daug tritaškių. Žalgiriečiai turėjo atidžiau prižiūrėti italų snaiperius.
Tačiau šis pralaimėjimas dabar gali tik labiau mobilizuoti ekipą, juo labiau kad ši nesėkmė neturėjo jokios įtakos prieš burtų traukimą.
Virginijus Jankauskas, buvęs žalgirietis:
- Rungtynės buvo įdomios ir įtemptos. Iki trečiojo kėlinio pabaigos Žalgiris žaidė kovingai, kietai gynėsi, taikliai atakavo, labai sėkmingai į žaidimą įsitraukė K.Andersonas. Naujasis Žalgirio legionierius gerai organizuoja žaidimą, beveik nedaro klaidų, aikštėje nejaučia įtampos, yra užgrūdintas žaidėjas. D.Lavrinovičius - Žalgirio klasika, tačiau norėtųsi, kad jis rastų daugiau bendros kalbos su T.Berdu. Per tris kėlinius kauniečiai sugriebdavo kamuolius ir po savo, ir po varžovų krepšiu, susikurdavo vadinamuosius antruosius šansus, puolimas nestrigo.
Pagrindinė pralaimėjimo priežastis - sprendimas ketvirtajame kėlinyje gintis aikšte. Metikus reikia ginti individualiai. Gal per ilgai ant suolo buvo išlaikytas Paulius Jankūnas, Kauno klubo strategai pradėjo eksperimentuoti žaidėjų sudėtimi, kai kurie keitimai nepasiteisino. Šį rungtynių momentą Bolonijos krepšininkai pagavo ir suaktyvėjo - kai kauniečiai pavargo ir jiems nebesisekė atakuoti. Abejotini teisėjų švilpukai irgi įpildavo alyvos į ugnį. O kai kova vyksta taškas į tašką, kiekvienas toks sprendimas turi labai didelę reikšmę.
Naujausi komentarai