„BARCOS“ BOKŠTŲ ŽAIDIMAS NEIGIA ŠIUOLAIKINIAME KREPŠINYJE NUSISTOVĖJUSIĄ NUOSTATĄ

Šiomis dienomis iš krepšinio aplinkos žmonių dažnai girdime, jog puolime svarbiausi yra gynėjai, kurie kuria žaidimą, o aukštaūgiai žaidžia iš jų sukurtų progų, o su tokia nuostata nesutikti neleidžia pastarojo meto rezultatai.

Visgi šio Eurolygos sezono starte „Barcelonos“ bokštai tapo išimtimi iš taisyklės.

Vasarą „Barca“ sudrebino rinką įsigydama Nikolą Mirotičių, o šalia jo – buvusį žalgirietį Brandoną Daviesą. Po šių klubo ėjimų buvo galima tikėtis, jog priekinė linija bus svarbi komandos dalis ir su tokių žaidimo kūrėjų kaip Thomaso Heurtelio, Malcolmo Delaney, Corry Higginso ar Kevino Pangoso pagalba rinks taškus bei cementuos baudos aikštelę.

Vis dėlto sezono starte Svestislavas Pešičius dėl traumų neteko Heurtelio ir Pangoso, o mače su Valensijos „Basket“ vertėsi ir be M. Delaney bei Pau Ribo, tačiau tokios rimtos problemos nesutrukdė katalonams būti geriausiai komandai Europoje.

Be abejonės, pagrindinė „Barcelonos“ sėkmės priežastis, žaidžiant be gynėjų, yra galingas N. Mirotičiaus ir B. Davieso žaidimas, kurie yra pavojingi ne tik baudos aikštelėje, bet ir padėdami kurti atakas.

Tinklalapis „BasketNews.lt“ apžvelgia dviejų naudingiausių „Barcos“ krepšininkų žaidimą bei jų įtaką, perimant gynėjams skirtas funkcijas.

Nikola Mirotičius

Vasarą savo perėjimu iš Milvokio „Bucks“ į Europą visus nustebinęs N. Mirotičius sezono starte įrodinėja, kodėl yra geriausiai apmokamas krepšininkas Eurolygoje.

Ispanijos pilietybę turintis juodkalnietis Eurolygoje vidutiniškai pelno po 18,3 taško (4 vieta), atkovoja po 5,8 kamuolio (14 vieta) ir renka po 18,3 naudingumo balo (8 vieta).

Vietinėse pirmenybėse 28-erių puolėjas demonstruoja dar įspūdingesnius skaičius, kur fiksuoja ilgą laiką Ispanijoje nematytus vidurkius – 23,3 taško, 6,5 atkovoto kamuolio, 2 rezultatyvūs perdavimai ir 29,8 naudingumo balo.

Scanpix nuotr.

Įdomiausia yra tai, kaip 208 cm ūgio bokštas renka taškus – Eurolygoje per rungtynes išmesdamas po 6,5 tritaškio (35,9 proc.), o Ispanijoje – po 4,7 (46,5 proc.).

Tokie dideli skaičiai atakuojant iš toli gali dar labiau padidėti į komandą grįžus pagrindiniams žaidimo kūrėjams, nes dar rungtyniaudamas NBA N. Mirotičius per dvikovą išmesdavo daugiau tritaškių nei dvitaškių.

Aukštaūgis niekada negarsėjo kaip puikiai aikštę matantis ir žaidimą kuriantis krepšininkas, tačiau jo atakų išpildymas ir mobilumas gerokai palengvina gynėjų darbą organizuojant atakas, o dėl šios priežasties „Barca“ net ir be pagrindinių perimetro krepšininkų puolime randa būdų, kaip rinkti taškus.

N. Mirotičius net 60 procentų savo taškų rinko po rezultatyvių komandos draugų perdavimų, daugelyje atakų smeigdavęs tritaškius tiesiog po atmetimų. Tiesa, juos dažniausiai pataikydavo ne iš kampų, kaip įprastai daro tipiniai ketvirtieji numeriai, bet iš 45 laipsnių kampo, o toks katalonų išsidėstymas palieka visišką laisvę karaliauti baudos aikštelėje B. Daviesui.

Taip pat, jei varžovai stengiasi arčiau prieiti prie puolėjo, jis juos apžaidžia veidu į krepšį ir provokuoja pražangas (vid. 3,5 Eurolygoje ir vid. 7,7 Ispanijoje), o pamatęs fiziškai silpnesnį oponentą išnaudoja savo privalumus žaisdamas nugara į krepšį.

„Barcelonos“ komandos žaidimo palengvėjimą su juodkalniečiu puolime rodo ir „overbasket.com“ pateikiama statistika – su N. Mirotičiumi aikštėje S. Pešičiaus auklėtiniai per 100 atakų įmeta 99,7 taško, be – 89,8.

208 cm ūgio krepšininko universalumas puolime yra sunkiai sustabdomas Europos krepšinyje ir gali atrodyti, jog N. Mirotičius yra tiesiog tobulas žaidėjas, tačiau silpną vietą turi ir jis.

Aukštaūgis nėra kontaktą mėgstantis krepšininkas, todėl prie savojo krepšio kenčia nuo fiziškesnių ketvirtųjų numerių, o komandinėje gynyboje neretai paklaidžioja, dėl ko varžovai baudžia „Barceloną“.

Gynybos specialistu garsėjantis S. Pešičius su „Barca“ sezono pradžioje fiksuoja elitinius skaičius ir Eurolygoje vidutiniškai praleidžia po 72,6 taško per susitikimą, tačiau šis rezultatas galėtų būti dar įspūdingesnis, jei ne N. Mirotičiaus problemos ginantis.

Tinkalalpio „overbasket.com“ pateikiamais duomenimis su N. Mirotičiumi aikštėje katalonai per 100 atakų praleidžia po 91,4 taško, kai be jo – 76.

Vis dėlto 28-erių juodkalniečio talentas puolime išsprendžia perimetro žaidėjų netektis, todėl dėl šios priežasties net ir S. Pešičius pro akis žiūri į N. Mirotičiaus trūkumus gynyboje, leisdamas jam rungtyniauti 27 minutes per susitikimą.

Brandonas Daviesas

Nors amerikietis praėjusį sezoną dominavo „Žalgiryje“ bei buvo išrinktas į simbolinį Eurolygos geriausių žaidėjų penketuką, mažai kas tikėjosi, jog aukštaūgis bus antras geriausias „Barcelonos“ žaidėjas, kai vasarą be N. Mirotičiaus ir B. Davieso buvo įsigytos tokios žvaigždės kaip Higginsas, A. Abrinesas ar M. Delaney.

Vis dėlto sunkiu darbu B. Daviesas pirmaisiais mėnesiais Katalonijoje įrodinėja, jog gali būti vienas lyderių žvaigždžių prikimštoje komandoje, o jo priekinės linijos tandemas su N. Mirotičiumi neabejotinai yra sunkiausiai stabdomas Eurolygoje.

Scanpix nuotr.

208 cm ūgio centras yra kitokio tipo aukštaūgis nei N. Mirotičius, kuris ne tik universaliais būdais renka taškus, bet ir kuria progas komandos draugams.

Jau antraisiais metais „Žalgiryje“ B. Daviesas Eurolygoje iškišdavo po beveik 2 rezultatyvius perdavimus per dvikovą, o sezono pradžioje „Barcoje“ šis skaičius išaugo iki vidutiniškai 3 per susitikimą.

Kai komandai sezono starte stinga žaidimo kūrėjų, B. Davieso gebėjimas, žaidžiant ant ūselio arba išsitraukus varžovus ant perimetro, nusimesti kamuolius komandos draugams stipriai palengvina katalonų veiksmus puolime.

Šį sezoną būtent B. Davieso žaidimas su kamuoliu už baudos aikštelės ribų tapo „Barcelonos“ vienu pagrindinių ginklų, primenantis Andrew Boguto žaidimą Australijos rinktinėje, o kartais net ir paties Nikola Jokičiaus.

Tai, jog „Barca“ žymiai geriau puola, kai aikštėje būna N. Daviesas, o ne kitas vidurio puolėjas Ante Tomičius, byloja ir „overbasket.com“ pateikiami duomenys – per 100 atakų su amerikiečiu ant parketo Katalonijos klubas pelno po 98,2 taško, o su kroatu – 91,7.

28-erių atletas ne tik dažniau pradėjo atakuoti iš vidutinio nuotolio bei geriau įvertinti situacijas, lyginant su praleistais sezonais „Žalgiryje“, bet į savo žaidimą įtraukė ir bėgimą su kamuoliu per visą aikštelę, lyg būtų įžaidėjas, bei tolimus metimus, kurių iš viso per Eurolygos ir Ispanijos pirmenybių mačus jau išmetė 12 bei pataikė 6 (0/2 trit. per du sezonus Kaune).

B. Daviesas Eurolygoje šį sezoną vidutiniškai pelno po 10,7 taško, atkovoja po 4,3 kamuolio ir renka po 14,2 naudingumo balo, o vietinėse pirmenybėse amerikiečio statistika dar solidesnė – 15,7 taško, 6,7 atkovoto kamuolio ir 19,4 naudingumo balo.

Tokiais skaičiais turėtų būti patenkintas tiek S. Pešičius, tiek klubo vadovai, tačiau, jei B. Daviesas su N. Mirotičiumi ir yra idealiai tinkantys partneriai puolime, tai jų gynyba, bent jau sezono starte, anaiptol neblizga.

Buvęs žalgirietis yra vertinamas už tai, jog turi greitas kojas bei gali stabdyti oponentus tiek ant perimetro, tiek po krepšiu, tačiau „Barcoje“ jokios gynybos sistemos su amerikiečiu neveikia.

B. Daviesas Eurolygoje per mačą blokuoja po 1,2 metimo (5 rezultatas), tačiau bendras praleistų taškų „Barcos“ skaičius per 100 atakų su B. Daviesu ant parketo ir be jo skiriasi kaip diena ir naktis – 92,2 taško su amerikiečiu ir tik 78,9 be savo pagrindinio vidurio puolėjo.

B. Daviesas yra tikrai solidus žaidėjas abejose aikštės pusėse, todėl reikia manyti, jog amerikiečiui reikia laiko, kad perprastų S. Pešičiaus gynybos sistemą ir rezultatai prie savojo krepšio turėtų pagerėti.

N. Mirotičiaus ir B. Davieso tandemas puolime yra toks, kokio Eurolyga seniai nematė, o jį pažaboti yra labai sunku. Nors šie aukštaūgiai turi problemų gynyboje, tai yra neabejotinai svarbiausi Katalonijos ekipos žaidėjai, aplink kuriuos sukasi visas Europos krepšinio grandų žaidimas.