Jaunimo krepšinį kamuoja medalių sausra | KaunoDiena.lt

JAUNIMO KREPŠINĮ KAMUOJA MEDALIŲ SAUSRA

Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė šį savaitgalį pradės kovas Kinijoje vykstančiame Pasaulio krepšinio čempionate. O šalies jaunimo krepšinio rinktinės jau baigė savo pasirodymus Europos ir pasaulio čempionatuose.

Antrą vasarą iš eilės pajėgiausios Lietuvos vaikinų rinktinės tarptautinėje arenoje liko be medalių. Tokios medalių sausros jaunimo krepšinyje nebuvo nuo pat 2002-ųjų.

Tarptautinėje arenoje Lietuvos jaunimo rinktinė pirmą kartą sužibėjo 1994 m., kai Jono Kazlausko treniruojami 18-mečiai lietuviai Europos čempionate užėmė 1-ąją vietą. Ryškiausiu tos komandos atstovu tapo Šarūnas Jasikevičius. 1996 m. J.Kazlausko ir Š.Jasikevičiaus bei Mindaugo Timinsko vedama Lietuvos jaunimo rinktinė triumfavo ir Europos jaunimo (iki 22 metų) krepšinio čempionate, o komandos gretose žaidė dabartinis nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis.

Netrukus jaunimo rinktinės lyderiai perėjo į vyrų krepšinį, o nauja karta pergalėms pribrendo tik po kelerių metų. 2003 m. jau Ramūno Butauto treniruojami 1984–1985 m. gimę krepšininkai užėmė 2-ąją vietą pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionate, po metų iškovojo bronzą Europos jaunimo (iki 20 metų) pirmenybėse, o 2005 m. išplėšė auksą pasaulio jaunimo (iki 21 metų) čempionate. Tos rinktinės lyderiu buvo karjerą jau baigęs Linas Kleiza, o tuo metu pirmais smuikais griežę Paulius Jankūnas, Jonas Mačiulis ir Renaldas Seibutis Lietuvos rinktinės garbę gina iki šiol.

Vėliau kiekvieną vasarą jaunieji Lietuvos krepšininkai rinkdavo vienokį ar kitokį medalių derlių, o ryškiausią pėdsaką paliko Kazio Maksvyčio treniruojama komanda su Jonu Valančiūnu, Edgaru Ulanovu, Arnu Butkevičiumi, Roku Giedraičiu ir kt. Nuo 2008 iki 2012 m. ši jaunimo rinktinė laimėjo tris Europos ir vieną pasaulio jaunimo čempionatus ir nusipelnė "Auksinės" rinktinės titulo. Į "Sidabrinės" rinktinės vardą pretendavo Tomo Masiulio treniruota 1994 m. gimimo krepšininkų rinktinė, užėmusi 2-ąją vietą Europos 16-mečių ir 18-mečių čempionatuose ir 2013 m. pelniusi bronzą pasaulio jaunimo (iki 19 metų) pirmenybėse. Bet 2014 m. ši komanda, kurioje žaidė dabartiniai Lietuvos rinktinės nariai Lukas Lekavičius, Marius Grigonis ir Martinas Gebenas, Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate užėmė 5 vietą.

Beje, būtent 2014 m. visi Lietuvos jaunieji krepšininkai tarptautinėje arenoje po 12 metų pertraukos liko be medalių. Tiesa, jau po metų sidabro medaliais Europos jaunių (iki 16 metų) čempionate prisistatė Gedimino Petrausko treniruojama 1999 m. gimusių krepšininkų karta, o 2015–2017 m. Europos ir pasaulio jaunimo čempionatuose lietuviai iškovojo 7 medalių komplektus ir tik 4 kartus grįžo namo be apdovanojimų. Tačiau pernai Lietuvos 16-mečiai Europos čempionate buvo 7-i, 18-mečiai – 5-i, o 20-mečiai – tik 9-i. Šiais metais 16-mečiai užėmė 9 vietą, 18-mečiai buvo 7-i, pasaulio jaunimo čempionate žaidę 19-mečiai finišavo 4-oje pozicijoje, o 2015–2017 m. Europos ir pasaulio jaunimo čempionatuose medalius rinkusi rinktinė 20-mečių varžybose užėmė 5 vietą.

Nors tokie rezultatai krepšinio bendruomenėje sukėlė diskusijų bangą, naujasis Vilniaus "Ryto" jaunimo komandos "BC Perlas" vyriausiasis treneris Gintautas Vileita situacijos nedramatizuoja.

Visos mūsų rinktinės buvo konkurencingos, neiškrito iš bendro varžybų konteksto, tad kalbėti apie Lietuvos krepšinio krizę nėra pagrindo.

"Puikiai suprantu, kad medaliai lietuviams labai patinka, o ir patiems krepšininkams daug maloniau grįžti su apdovanojimais. Tačiau reikia matyti visą vaizdą. 20-mečiai pralaimėjo tik dvejas rungtynes (iš 7), o šansą grumtis dėl medalių prarado ketvirtfinalyje nusileidę būsimiems čempionams Izraelio krepšininkams. 19-mečiai pusfinalyje taip pat nusileido būsimiems čempionams JAV krepšininkams, o rungtynėse dėl bronzos neatsilaikė prieš prancūzus. Bet šį kartą rinktinėje nebuvo NBA naujokų biržoje pakviesto Deivido Sirvydžio, o aštuntfinalyje traumą patyrė vienas iš komandos lyderių Dovydas Giedraitis. Neabejoju, kad kitomis sąlygomis Lietuvos 19-mečiai būtų tikrai finišavę prizininkų trejetuke. Vieninteliu tikru nusivylimu tapo jaunių rinktinės pasirodymas Europos 16-mečių pirmenybėse, nes vaikinai neperžengė aštuntfinalio barjero ir užėmė tik 9 vietą. Bet jiems tai buvo pirmas rimtas išbandymas tarptautinėje arenoje, gal pritrūko patirties, psichologinio tvirtumo. Kita vertus, buvo ir traumų. Europos čempionate 7 vietą užėmusiems 18-mečiams dėl traumos negalėjo padėti "Perlo" auklėtinis Marek Blaževič, o su šiuo vidurio puolėju rinktinė būtų visai kitokia. Todėl tikrai nematau kažkokios tragedijos dėl mūsų jaunimo rezultatų. Visos mūsų rinktinės buvo konkurencingos, neiškrito iš bendro varžybų konteksto, tad kalbėti apie Lietuvos krepšinio krizę nėra pagrindo", – "Vilniaus dienai" sakė ne vienerius metus Sostinės krepšinio mokykloje dirbęs G.Vileita.

– Vis dėlto esame įpratę, kad kiekvieną vasarą Lietuvos jaunimo rinktinės iš čempionatų grįžtų su medaliais. O dabar kalbame, kad ir patekimas į aštuntuką yra geras rezultatas. Kodėl taip nutiko?

– Tikriausiai priežasčių reikėtų ieškoti klubuose, jų požiūryje į jaunus krepšininkus. Reikia pasakyti, kad prieš keletą metų net ir stipriausi Lietuvos krepšinio klubai kiek apleido šią sritį, o tai turėjo tam tikrų pasekmių. Bet dabar situacija keičiasi. Jaunimas po truputį įsilieja į Lietuvos krepšinio lygą, steigiamos dublerių komandos Nacionalinėje krepšinio lygoje. Ne tik "Žalgiris", "Rytas", bet ir Klaipėdos "Neptūnas", kitos komandos. Manau, kad labai teisingas sprendimas jauniems krepšininkams sukurti dvigubą lincenciją, kuri jiems leidžia žaisti ir LKL, ir NKL komandose. Visa tai ateityje duos vaisių. Tiesiog reikia kryptingai dirbti su jaunimu, suteikti jiems šansą žaisti aukštesniame lygyje, vyrų krepšinį, nes tik taip jie gali sparčiau tobulėti. Tiesa, nereikėtų tikėtis, kad visi jaunimo rinktinėse žaidę krepšininkai būtinai žais ir nacionalinėje rinktinėje ar įsitvirtins aukščiausio lygio vyrų krepšinyje. Tai yra sudėtingas procesas ir tikrai ne kiekvienas jaunas krepšininkas yra pajėgus pakilti į aukštesnį lygį.

Bet dabar, žiūrėdamas į jaunimo rinktines, jų žaidėjus, aš esu ramus, nes mes tikrai turime perspektyvių krepšininkų, kurie ateityje gali tapti ir vyrų rinktinės lyderiais.

– Vilniuje šiuo metu veikia dvi didelės vaikų ir jaunimo krepšinio mokyklos – Vilniaus ir Sostinės. Ar to užtenka?

– Tikrai gaila, kad nutrūko Šarūno Marčiuliono krepšinio akademijos veikla, nes ten buvo tikra talentų kalvė. Kita vertus, dabar ženkliai patobulėjo Sostinės krepšinio mokykla, kuri tapo rimta Vilniaus krepšinio konkurente. O konkurencija labai reikalinga, nes tik ji skatina tobulėti, eiti į priekį. Manau, kad Vilnius tikrai neužleidžia savo pozicijų, apie tai byloja ir jaunimo rinktinėse žaidžiantys vilniečiai.

– Šią vasarą Lietuvos jaunimo rinktinėse žaidė 15 Vilniaus krepšinio mokyklų auklėtinių. Kaip vertinti šį skaičių – daug ar mažai?

– Jų tikrai galėjo būti ir daugiau, bet M.Blaževičius nežaidė dėl traumos, o D.Sirvydis koncentravosi į NBA naujokų biržą, po to žaidė NBA vasaros lygoje. Kita vertus, reikia kalbėti ne tik apie kiekybę, bet ir apie kokybę. Taip, 20-mečių rinktinėje turėjome keturis Vilniaus atstovus, bet toje komandoje pagrindinius vaidmenis atliko Kauno "Žalgirio" auklėtiniai Arnas Velička, Lukas Uleckas, Vitalijus Kozys. 19-mečių gretose buvo trys sostinės atstovai – D.Giedraitis, Simas Jarumbauskas ir Domantas Vilys. Ir visi jie buvo svarbūs komandos žaidėjai. O 18-mečių rinktinėje mūsų "Perlo" žaidėjai Ąžuolas Tubelis ir Augustas Marčiulionis buvo tikri lyderiai, taip pat kaip ir 16-mečių rinktinėje žibėjęs Emilis Butkus. Beje, Lietuvos jaunimo rinktinėse šią vasarą žaidė 9 "BC Perlas" nariai (be jau minėtų M.Blaževičiaus ir D.Sirvydžio). Tad Vilniaus krepšinio atstovavimas rinktinėse buvo tikrai solidus ne tik skaičiumi, bet ir kokybe. Bet turime siekti, kad mūsų jaunimas tobulėtų, per "Perlo" komandą įsilietų į "Ryto" gretas ir išsikovotų pozicijas pagrindinėje miesto komandoje. Tai yra geriausias būdas didinti susidomėjimą, užpildyti tribūnas, nes visi nori matyti savo miesto komandoje savus krepšininkus.

– Šią vasarą tapote Vilniaus "Perlo" komandos vyriausiuoju treneriu. Kokius tikslus kelsite sau ir komandai?

– Mes tikrai turime talentingų krepšininkų, bet su jais reikia labai rimtai ir atsakingai dirbti. Visgi perėjimas iš vaikų į vyrų krepšinį yra labai sudėtingas, net ir mažiausios smulkmenos gali būti labai svarbios. Mūsų trenerių štabo užduotis taip paruošti jaunimą, kad, patekę į vyrų komandą, jie būtų ne prastesni, bet net geresni už juos. Be abejo, svarbūs ir komandiniai "Perlo" rezultatai, bet didžiausias iššūkis ir tikslas – užauginti kuo daugiau žaidėjų pagrindinei "Ryto" komandai.

GALERIJA

  • Jaunimo krepšinį kamuoja medalių sausra
  • Jaunimo krepšinį kamuoja medalių sausra
  • Jaunimo krepšinį kamuoja medalių sausra
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Akivaizdu

Kokios treniruotes,tokie ir rezultatai, jokio atsidavimo .Treniruotėse velniškai sunku ,bet užtat rungtynėse lengva. Nu ,bet kas gi lies prakaitą,tik žiūrovai palaikydami.:).

SUSIJUSIOS NAUJIENOS