Ąžuolo branda
Savo geriausius vakarus Eurolygoje prisiminęs L. Birutis ketvirtadienį surinko net 27 naudingumo balus. E. Ulanovas vėl priminė, dėl ko būtent jis yra kauniečių kapitonas.
Šie bei kiti nuo atsarginių suolo kilę žalgiriečiai padėjo savo lyderiams 108:105 sutramdyti „Paris“ siautulius.
Devintoji pergalė per 15 turų buvo išplėšta nagais ir dantimis. Vienas turnyro autsaiderių, vedamas rezultatyviausio Eurolygos žaidėjo Nadiro Hifi, paskutinėmis minutėmis likvidavo dviženklį atsilikimą ir, atrodė, nušluos žalgiriečius. Tačiau 26 taškus surinkęs Sylvainas Francisco bei dvigubą dublį (17 taškų ir 11 atkovotų kamuolių) fiksavęs Ąžuolas Tubelis įtempė saviškius atgal į atkrintamųjų varžybų zoną.
„Dėl to mes jo ir norėjome. Ąžuolas gali priimti tokius sprendimus. Ypač svarbu, kad jis po praėjusių nesėkmingų rungtynių sureagavo ir sužaidė būtent taip. Tai rodo jo brandą“, – pergalingą dvitaškį pataikiusį Ą. Tubelį liaupsino Tomas Masiulis.
Maitino perdavimais
Nuostabiai Paryžiuje sužaidė ir E. Ulanovas (14 taškų) bei L. Birutis (17 taškų). Pasak T. Masiulio, prie to prisidėjo ir vidurio puolėjui paranki gynyba, prieš kurią jam pulti „yra tiesiog svajonė“.
„Pats buvau aukštas krepšininkas. Žinau, kad jeigu pastatysi gerą užtvarą ir laiku nusileisi po krepšiu, tave tokio lygio komandos partneriai tikrai suras. Laurynui likdavo tik pabaigti lengvais metimais. Manau, kad jis tiesiog kaifuoja žaisdamas su tokio lygio įžaidėjais“, – dėstė T. Masiulis.
„Žalgirio“ vairininkui pritarė ir krepšinio specialistai, tarp jų ir tie, kurie didžiąją karjeros dalį su žalgiriečiais grūmėsi skirtingose barikadų pusėse.
Klausimai – psichologijai
Ne sykį su T. Masiuliu aišktėje kovojęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ puolėjas Andrius Šležas neslėpė pasigėrėjimo kauniečių spektakliu meilės mieste. Tiesa, jaunąją krepšinio kartą ugdantis patyręs specialistas turėjo ir pastabų.
– „Žalgirio“ krepšininkai praleido net 105 taškus, bet ir įmetė rekordinius šiemet 108–is. Kas lemia tokius rezultatyvumo protrūkius?
– Dar prieš rungtynes buvo akcentuojama, kad „Paris“ yra greičiausia Eurolygos komanda. „Žalgiris“ prie varžovo turėjo prisitaikyti. Vyravo atviras krepšinis. Komandos nuolat bėgo, o kuo daugiau atakų surengta, tuo didesnis rezultatyvumas.
– Kauniečiai lemiamais momentais atidavė kamuolį į S. Francisco rankas. Varžovai tam buvo pasiruošę. Cisco pataikė keletą kertinių metimų, bet pabaigoje pasitaikė ir klaidų (iš viso prarado septynis kamuolius), galėjusių kainuoti pergalę. Ar „Žalgiris“ ne per daug priklauso nuo savo lyderio?
– Iš dalies trūkumas yra, nes žalgiriečiai lemiamais momentais tampa pernelyg nuspėjami. Matėme, kaip S. Francisco pabaigoje pateko į geležinius varžovų gniaužtus. Manyčiau, kad dėl įvairovės galima sukurti progas ir deriniais, lemiamas atakas patikėti Ąžuolui Tubeliui ar kitiems. Ką beje, ir parodė paskutinis Ąžuolo prasiveržimas. Aišku, Cisco meistriškumas leidžia imtis iniciatyvos, bet reiktų turėti ir kitų variantų. Atvirai sakant, pabaigoje, kai skirtumas ištirpo nuo dešimties taškų iki vieno metimo, maniau, kad pergalė išslys.
Atvirai sakant, pabaigoje, kai skirtumas ištirpo nuo dešimties taškų iki vieno metimo, maniau, kad pergalė išslys.
– Greta pripažintų lyderių labai laiku savo geriausias rungtynes sužaidė Laurynas Birutis, pataikęs visus septynis dvitaškius. Kas tai lėmė?
– Lauryno situacija yra, pavadinkime, įdomi. Keliose pastarosiose rungtynėse jis beveik nepateko į rotaciją (su Vitorijos „Baskonia“ žaidė vos 4 min., su Tel Avivo „Maccabi“ – beveik 9 min.), o šį kartą buvo trečias komandoje pagal minutes ant parketo (26 min.). Atrodytų, kad „Paris“ aukštaūgiai jam nėra parankūs, greiti, mobilūs, atletiški. Kita vertus, prancūzai neturi tikrų vidurio puolėjų. Tad Lauryno ūgis (213 cm) ir savybės šį kartą buvo tinkamos bausti varžovus. Nebuvo taip, kad jis vienas paimdavo kamuolį ir „pacentravęs“ versdavo jį į krepšį. Nemažai taškų pelnyta po derinio du prieš du, bendradarbiaujant su gynėju, leidžiantis žemyn po užtvarų.
– Taip pat sužibėjo ir Edgaras Ulanovas, atakavęs kone idealiai bei sužaidęs naudingiausią sezono mačą (19 naudingumo balų). Kiek svarbu turėti tokią netikėtai svarią pagalbą?
– Dėl Edgaro daug šnekėti neverta. Jis yra komandos kapitonas, labai patikimas žaidėjas. E. Ulanovas vadovauja komandai rūbinėje, tačiau bet kada gali patempti ir aikštėje. Jei jam nesiseka puolant, jis atidirba gynyboje, atstovi prieš aukštesnius varžovus. Būdamas žemesnis už savo tiesioginį oponentą gali išsukti puolimą. O jei jam krenta kaip Paryžiuje, jis gali būti tikras vedlys.
– Nuostabiai kamuolius skirstė ir po traumų įsivažiuojantis Nigelas Williamsas–Gosas. Amerikietis ne tik pelnė 18 taškų, bet ir atliko 10 rezultatyvių perdavimų ir, skirtingai nuo S. Francisco, nė sykio neprarado kamuolio. Tačiau į žaidimą visiškai neįėjo Deividas Sirvydis, ant parketo praleidęs vos tris minutes. Kodėl Lietuvos rinktinės snaiperis žaidžia taip nestabiliai?
– Keista, kad Deividas gavo tiek mažai laiko. „Žalgiris“ tokių metikų daugiau neturi. Galbūt jam koją kiša tai, kad nėra stabilaus pataikymo, pastaruoju metu jo procentai gana žemi. Kažkiek D. Sirvydžio laiko atima ir dabar daugiau trenerių pasitikėjimo gaunantis Ignas Brazdeikis. Vis dėlto manau, kad per ilgą sezoną Deividas dar pasinaudos savo šansais.
– Kalbant apie taiklumą, ne pirmą kartą šiemet žalgiriečiai prastai pataiko nuo baudos metimo linijos. Paryžiuje taiklumas siekė kuklius 67 proc., prieš tai su „Maccabi“ – 72 proc., o su „Baskonia“ – vos 53 proc. Kartais būtent tų garantuotų taškų ir pritrūksta iki pergalės. Jūs pats garsėjote, kaip vienas stabiliausių baudos metikų, per visą karjerą pataikydavote kone 90 proc. bandymų. Gal pasidalintumėte sėkmės receptu?
– Baudos metimai yra pats lengviausias būdas rinkti taškus. Visi žaidėjai turėtų džiaugtis gavę tokias „pigias“ progas pasididinti taškų kraitį. Juk dėl jų nereikia stumdytis, kovoti – tiesiog pamušinėjai kamuolį ir meti.
Manau, kad čia, skirtingai nei dvitaškių ar tritaškių, taiklumą lemia ne tiek metimo technika, kiek psichologija. Neretai jų nepataiko net tie, kurie „iš žaidimo“ atakuoja labai taikliai. Skirtumas tas, kad mesdamas iš eigos neturi laiko pagalvoti, o stodamas prie baudos metimo linijos neišvengiamai lauki keletą sekundžių ir taip gali išsimušti iš ritmo. Kol teisėjai parodo sprendimą, kol paduoda kamuolį, kol užsiimi poziciją, praeina nemažai laiko. Jei žaidėjas kažkiek nepasitiki savo metimu, jam ta pauzė tik didina įtampą. Todėl mes su kolegomis treneriais juokaujame, kad geriau žaidėjai baudas mestų be pauzių – tuoj pat po švilpuko. Tada nebūtų laiko muistytis, purtyti rankas, mąstyti ir baimintis, kad pramesi. Kodėl pataikydavau aš? Prie linijos viską dariau automatiškai, nieko negalvodamas. Sutelkdavau žvilgsnį į lanką ir skrosdavau tinklelį.
E. Ulanovas vadovauja komandai drabužinėje, tačiau bet kada gali patempti ir aikštėje.
– Eurolygos turnyro lentelėje šiemet – tikra grūstis. Jei iki mūšio Paryžiuje kauniečiai buvo arti to, kad nusmuktų žemiau įkrintamųjų varžybų ribos (10–osios vietos), tai po pergalės vėl tapo lyderių persekiotojais. Ar jūsų nestebina tirpstantys pajėgumo skirtumai tarp daugumos Eurolygos dalyvių?
– Daug kartų sakyta, kad Eurolyga yra neįtikėtinai konkurencingas turnyras. Tuo jis ir įdomus. Čia bet kas gali nugalėti bet ką. Nėra nei garantuotų pergalių, nei pasmerktų klubų. Žinoma, mane stebina tai, kad Eurolygos viršūnėje įsitaisė turnyro naujokas Tel Avivo „Hapoel“ ir paprastai kukli „Valencia“. Tačiau sirgaliams tokia intriga turėtų labai patikti. Viskas spręsis pavasarį.
Naujausi komentarai