Vienam perspektyviausių Lietuvos krepšininkų, Kauno „Žalgirio“ įžaidėjui Rokui Jokubaičiui, tapti krepšininku jau buvo tarsi užkoduota – jo šeimoje ne tik tėtis žaidė profesionaliai, bet šia sporto šaka užsiiminėjo ir mama bei sesė.

Roko tėtis Aivaras žaidė Lietuvos krepšinio lygoje ir, gindamas Mažeikių „Naftos“ garbę, joje rungtyniavo tris sezonus. LKL pirmenybėse Aivaras Jokubaitis rinkdavo po 12 taškų ir atkovodavo po 6 kamuolius, nors ir buvo itin žemo ūgio savo pozicijai (197 cm), todėl net buvo užsitarnavęs Charleso Barkley pravardę.

„Teko prisilipdyti tokią etiketę ir aš tuo didžiuojuosi. Žinojau, kur kamuolys nukris, galbūt dėl to tiek atkovodavau. Darbas ir sėkmė. Džiaugiuosi dėl to“, – prisimena A. Jokubaitis.

Mažeikių „Nafta“, eilę sezonų dominavusi tuometinėje LKAL lygoje, tapo pirmąja ekipa istorijoje, kuri sportiniu principu iškopė į aukščiausią lygą. LKL debiutavę mažeikiškiai tikrai nebuvo lygos pastumdėliais ir buvo vertas pagarbos varžovas visiems klubams.

„Mažeikiai būdavo krepšinio miestas ir visiems atvažiavusiems būdavo sunku“, – sakė R. Jokubaitis.

Lyg viesulo į profesionalų krepšinį įsiveržusio R. Jokubaičio paskutiniąsias rungtynes Regionų Krepšinio Lygoje 2017-ųjų pradžioje ir debiutą Eurolygoje prieš „Daruššafaka“ 2018-ųjų pabaigoje skiria mažiau nei dveji metai.

„RKL ir Eurolyga… Atrodo, kad jas žiauriai daug kas skiria, bet gal tiesiog atsidūriau reikiamoje vietoje reikiamu laiku, buvo iškritęs Leo Westermannas. Per tuos dvejus metus įvyko labai daug.

Iš „Neptūno“ dublerių persikėliau į „Žalgirio“, metus praleidau dublerių komandoje ir tuomet pakvietė pažaisti pagrindinėje ekipoje. Po to jau metus laiko žaidžiau su pagrindine komanda“, – kalbėjo R. Jokubaitis.

Tėtis ir sūnus Jokubaičiai vieningai sutaria, kad prie to, kur Rokas yra dabar nemenkai prisidėjo jų bendras darbas vasaromis.

„Tas darbas prasidėdavo vasaromis. Į stovyklas nevažiuodavau, duodavo kelis mėnesius atostogų, todėl tėtis mane nusivesdavo į šalia esantį stadioną ir treniruodavo. Atrodydavo labai sunku, galvodavau, kad niekur aš nenoriu eiti, geriau vasarą pasėdėti prie kompiuterio, bet mane jis išsitempdavo. Jis stengdavosi ir norėjo, kad tobulėčiau. Tikiuosi, kad man jo treniruotės padėjo, tikrai jam dėkoju už tai, kad įdėjo tiek darbo“, – sakė Rokas.

„Tikrai su juo dirbdavau vasaromis, ką galėdavau, tą patardavau, kartu sportuodavome. Tikrai nepalikau jo taip, kad būtų tik sporto mokykloje. Labai džiaugiasi, ką jis pasiekė ir tikiuosi, kad yra truputį ir mano nuopelnų“, – džiaugėsi A. Jokubaitis.

Jokubaičiai sako, kad jie nors ir reguliariai aptarinėja Roko žaidimą, visgi kuo aukštesniame lygyje pradėjo žaisti Rokas, tuo patarimai bei kritika iš tėčio švelnėjo ir mažėjo.

„Anksčiau, man dar žaidžiant MKL Klaipėdoje, su tėčiu turėdavome daug barnių. Tiek kritikos gaudavau. Tada dar nesuprasdavau, kad jis nori gero. Su laiku atsidūriau aukščiausiame taške Lietuvoje. Tų patarimų dar yra, bet kritikos vis mažiau, nes jis pats supranta, kad aš jos ir taip gaunu. Apie mano asmeninį žaidimą kalbamės vis rečiau“, – pasakojo R. Jokubaitis.

„Kas liečia krepšinį, aš jam nebeturiu ką pasakyti. Dabar mano patarimai yra psichologiniai“, – pridėjo A. Jokubaitis.