Kaip tiksliai emocijos kenkia organizmui?
Mokslininkai aiškina, kad depresija ir nuolatinis nerimas sukelia daugybę pavojingų biologinių procesų. Organizme padidėja uždegimo lygis, aktyviau gaminamas streso hormonas kortizolis. Dėl to širdis ir kraujagyslės patiria lėtinį stresą ir tampa labiau pažeidžiamos ligų.
Tyrimo duomenimis, žmonės, kurie nuolat būna nerimo ar gilaus nusiminimo būsenoje, turi 41 % didesnę širdies priepuolio ir insulto riziką. Bendras mirtingumas šioje grupėje yra beveik dvigubai didesnis nei tarp tų, kurie nepatiria ilgalaikių emocinių sutrikimų.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad neigiama psichoemocinė būsena daro tokį didelį poveikį fiziologijai, jog net tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir apskritai sveikas gyvenimo būdas ne visada gali visiškai kompensuoti lėtinės depresijos ar nerimo padarytą žalą.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad neigiama psichoemocinė būsena daro tokį didelį poveikį fiziologijai, jog net tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir apskritai sveikas gyvenimo būdas ne visada gali visiškai kompensuoti lėtinės depresijos ar nerimo padarytą žalą.
Kas gali padėti apsaugoti sveikatą?
Norint sumažinti destruktyvių emocijų poveikį ir sušvelninti pavojų sveikatai, ekspertai rekomenduoja veikti kompleksiškai.
Visų pirma svarbu reguliariai atlikti medicininius patikrinimus, ypač stebėti endokrininės sistemos ir žarnyno mikrobiomo būklę, nes jie glaudžiai susiję su psichine sveikata.
Taip pat rekomenduojama nekaupti išgyvenimų savyje. Dienoraščio rašymas ir pokalbiai su psichologu ar psichoterapeutu gali padėti sumažinti vidinę įtampą ir geriau apdoroti nerimą keliančias mintis.
Kasdienis fizinis aktyvumas – bėgimas, plaukimas, joga ar net ilgi pasivaikščiojimai – padeda sumažinti kortizolio kiekį ir teigiamai veikia nuotaiką.
Aplinka taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Darbo vieta ir namai turėtų būti sutvarkyti taip, kad mažintų dirgiklių kiekį ir skatintų teigiamas emocijas.
Kasdienis fizinis aktyvumas – bėgimas, plaukimas, joga ar net ilgi pasivaikščiojimai – padeda sumažinti kortizolio kiekį ir teigiamai veikia nuotaiką.
Ekspertai rekomenduoja praktikuoti atsipalaidavimo ir sąmoningumo technikas, tokias kaip kvėpavimo pratimai, meditacija ar nukreipto dėmesio praktikos. Tai padeda organizmui efektyviau įveikti lėtinį stresą.
Ne mažiau svarbi ir mityba. Subalansuota mityba, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, magnio ir B grupės vitaminų, palaiko tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą.
Kompleksiškas požiūris į emocinę gerovę ne tik padeda sumažinti streso poveikį, bet ir prisideda prie širdies sveikatos palaikymo, gyvenimo kokybės gerinimo bei aktyvaus gyvenimo išsaugojimo gerokai ilgesnį laiką.
Naujausi komentarai