Laidos vedėjo Jorio Giedraičio paklaustas, ar darboholikas – tiesiog daug dirbantis žmogus, ekspertas atsakė: „Mitas. Dirbti daug valandų yra visiškai ne tas pats, kas turėti darboholizmą.“
Pasak jo, „darboholizmas“ nėra klinikinė diagnozė, o kasdienėje kalboje vartojamas terminas. Perdėtai į darbą įnikti gali ir samdomas darbuotojas, ir sau dirbantis žmogus.
„Ambicingas žmogus gali būti darboholikas, bet darboholikas nebūtinai bus ambicingas žmogus“, – pastebėjo psichologas.
Svarbiausia ne darbo valandų skaičius, o gebėjimas atsitraukti. Vien mintys apie rytojaus užduotis pakeliui namo dar nereiškia problemos. Susirūpinti reikėtų tuomet, kai žmogus negali atsipalaiduoti net laisvalaikiu.
„Jeigu bandau daryti kažką kita ir negaliu atsitraukti, nes graužia sąžinė, mintys vis tiek sukasi apie darbą ir tai vyksta nuolatos, galima kalbėti apie perdėtą polinkį įsitraukti į darbą“, – aiškino M. Tvarijonavičius LNKGO laidoje „Priklausomybių karta. Be siuntimo“.
Kartais jausti kaltę dėl neatliktų darbų normalu, ypač artėjant svarbiam terminui. Tačiau kai kaltė lydi kiekvieną mėginimą ilsėtis, anot eksperto, „tai pavojaus lemputė“. Net darbo laiškų tikrinimas per atostogas savaime nėra darboholizmas – įspėti turėtų itin dažnas tikrinimas ir sąžinės priekaištai to nedarant.
Ekspertas priminė, kad visi turime tas pačias 24 valandas per parą. Jei beveik visas laikas, kai nemiegame, skiriamas darbui, jo nebelieka šeimai, vaikams, pomėgiams ar kitoms veikloms.
„Nukentėti gali labai daug kas – nuo sveikatos iki santykių“, – pabrėžė jis.
Joris Giedraitis prisiminė, kaip vaikystėje dirbanti mama sakydavo: „Manęs nėra namie.“ Psichologas pripažino tą patį kartais sakantis savo vaikams.
„Aš augau kitoje aplinkoje, ir jeigu mano tėvai dirbdavo, jų tiesiog nebūdavo namuose. O mano vaikai auga aplinkoje, kai aš esu namuose, bet jie turi įsivaizduoti, kad manęs nėra“, – pasakojo jis.
Pasak M. Tvarijonavičiaus, pandemija išpopuliarino nuotolinį ir hibridinį darbą, tačiau kartu tapo sunkiau atskirti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Prie tokio režimo tenka prisitaikyti visai šeimai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Didesnis iššūkis yra gebėti atskirti darbą nuo visos kitos veiklos“, – sakė ekspertas. Anot jo, gyvenime svarbu derinti ne tik darbuotojo ar vadovo, bet ir tėvo, sutuoktinio, draugo bei kitus vaidmenis. Jis net pajuokavo, kad frazė „darbo ir gyvenimo balansas“, kai darbas minimas pirmas, galėtų būti darboholizmo požymis.
Ilgos darbo valandos gali kenkti ne tik sveikatai ar santykiams, bet ir produktyvumui.
„Tyrimai patvirtina, kad ilgos darbo valandos ir dėl to atsirandantis nuovargis yra susiję su mažesniu darbo produktyvumu“, – sakė M. Tvarijonavičius.
Nors kai kuriose srityse, pavyzdžiui, konvejerinėje gamyboje, ilgesnis darbas gali padidinti produkcijos kiekį, kūrybiniam darbui ir profesinėms paslaugoms ši taisyklė nebūtinai galioja.
„Pailsėjęs žmogus bus kūrybiškesnis, mažiau streso patirdamas gebės priimti adekvatesnius sprendimus. Išsimiegojęs žmogus tikrai bus produktyvesnis ir sukurs daugiau vertės tiek sau, tiek organizacijai, tiek klientams, tiek visuomenei“, – pabrėžė psichologas.
Naujausi komentarai