„Daugybę kartų gyvenime esu girdėjusi viešai, ir tikrai girdėjo kiekvienas, kuris ko nors klausė ar skaitė, kad Maldeikienė protinga, bet nenormali“, – pasakojo ekonomistė, socialinių mokslų daktarė Aušra Maldeikienė.
Su tokiais ir panašiais stereotipais vis dar susiduria žmonės, turintys ADHD – aktyvumo ir dėmesio sutrikimą.
„Dėmesio nesukaupimas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Anksčiau manyta, kad ADHD turintys vaikai – tai tokie neklaužados berniukai, kurie negali mokytis, yra impulsyvūs ir trukdo pamokoms. Tačiau vėliau pasaulyje suprasta, kad tai gali būti ir aukšto intelekto žmonės. Tai nėra nei intelekto, nei gabumų stoka“, – aiškino psichiatrė Devika Gudienė.
Tačiau tai – ne liga. Tokių žmonių smegenys, pasak medikų, veikia kitaip.
„Atrodo, kad aš esu tiesiog labai neišauklėta, nemandagi ir labai tiesmuka. Taip, aš tiesmuka. Turiu problemą, kad negaliu pameluoti dėl labai paprastos priežasties – mano galva greičiau pasako tiesą, negu aš sugalvoju kokį elegantišką išsisukimą“, – pasakojo A. Maldeikienė.
Seimo narė Dovilė Šakalienė taip pat turi šį sutrikimą ir nori parodyti, kad tai neturi užkirsti kelio profesiniams pasiekimams.
„Tam tikra prasme mano pareiga yra tiesiog pasakyti, kad, kaip neuroskirtingas asmuo, nepaisant to, jog ne visada būna lengva, manau, galiu pasiekti rezultatų, kurie ir valstybei tikrai būtų naudingi“, – teigė D. Šakalienė.
Ilgą laiką suaugusiųjų ADHD likdavo neatpažintas. Ypač jei žmogus gebėdavo prisitaikyti prie aplinkos ir slėpti patiriamus sunkumus.
„Net atsiradus diagnostikai, tai yra sudėtingas mechanizmas – ir diagnozuoti, ir atpažinti. Jeigu tai aukšto intelekto žmonės, o aplinka gali jiems struktūruotai pagelbėti, ilgainiui jie kompensuoja savo simptomus ir gali likti nepastebėti“, – aiškino D. Gudienė.
Nors šis sutrikimas atpažįstamas vis dažniau, gydymas vis dar yra brangus ir kartais net neveiksmingas.
„Mums būtų svarbu, kad diagnostika gerėtų, kad kuo daugiau kolegų įsitrauktų, kad būtų galimybės, aiškios gairės, kaip galima žmogui padėti, kaip sudaryti tas sąlygas. Mums būtų daug lengviau atrasti, įvertinti ir pamatyti“, – kalbėjo psichiatrė Indraja Veličkienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Didelę reikšmę turi ne tik diagnozė, bet ir žmogaus kasdienė aplinka – nuo darbo bei mokymosi sąlygų iki psichologinės pagalbos.
„Tai yra ir gyvenimo būdas, ir darbinė aplinka, taip pat mokslai, nes ten pirmiausia prarandame savo potencialą. Visa ta aplinka, psichologinė pagalba, kognityvinė elgesio terapija – visi tie dalykai labai puikiai veikia“, – aiškino D. Gudienė.
Nors vaikystėje ADHD atpažinti gali būti lengviau, mokyklose situacija vis dar prasta – mokytojams trūksta žinių, o šeimoms – pagalbos.
„Jeigu atpažintume tai nuo vaikystės, galėtume padėti vaikams mokytis, nes jiems reikia kitokios aplinkos ir kitokios mokymo metodikos. Taip pat ir suaugusiems žmonėms, kad galėtų išnaudoti visą savo potencialą ir tiesiog džiaugtis gyvenimu, o ne galvoti, kas su manimi yra negerai“, – kalbėjo ADHD asociacijos bendra steigėja ir valdybos pirmininkė Elita Žakevičiūtė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažino, kad pagalbos sistema egzistuoja, tačiau ją dar reikia tobulinti.
„Tikrai reikia pirmiausia kelti mokytojų kvalifikaciją, kad jie atskirtų vaiko nedrausmingumą, paprasčiausią nenorą mokytis nuo to, kai vaikas tikrai negali sutelkti dėmesio“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Sutrikimas dažnai yra paveldimas, o jį turinčioms moterims kyla didesnė pogimdyminės depresijos rizika.
„Ir tos sensorikos yra labai daug, ir emocijų yra labai daug, ir nuovargio yra labai daug, ir buities yra labai daug. Žinome, kad šitos smegenys ne visai yra sutvertos nuosekliai tvarkyti buitį. Jos dažniausiai yra tokios, kurios gali išspręsti kažkokį labai didelį dalyką“, – aiškino psichologė, psichoterapeutė Sigita Valevičienė.
Tačiau net ir supratus, kad reikalinga pagalba, vis dar nėra aišku, kur jos ieškoti.
„Kai išgirstame, kad žmonės ateina pas specialistus prisiklausę „TikTok“, turėtume paklausti, o kur jie turėtų sužinoti apie save, jeigu patikimos informacijos ir aiškaus kelio iki pagalbos jiems nėra?“ – klausė E. Žakevičiūtė.
Sveikatos apsaugos ministerija sakė, kad diagnostikos ir gydymo gairės rengiamos, tačiau pokyčių dar teks palaukti.
„Tikrai judame į priekį, bet tas judėjimas yra gana lėtas. Tikimės, kad maždaug per dvejus metus galėsime turėti adaptuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gaires“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas.
Spalį minimas ADHD mėnuo.
Jungtinės Karalystės praėjusių metų duomenimis, neatpažintas ir nepakankamai gydomas sutrikimas šalies ekonomikai kasmet kainuoja apie 17 milijardų svarų sterlingų.
Tai rodo, kad ADHD pasekmės peržengia asmeninio gyvenimo ribas ir tampa visos visuomenės iššūkiu.
Naujausi komentarai