MANO VYRO MEILUŽĖ – BENDRADARBĖ. KĄ DARYTI?

"Esu ištekėjusi jau 28 metus. Pirmą kartą vyras mane išdavė, kai mūsų santuokai buvo aštuoneri metai. Tuomet vyras manęs atsiprašė, maldavo nesiskirti. Atleidau. Po kelerių metų jis vėl susirado meilužę. Bendradarbę. Iki šiol dirba kartu. Neabejoju, kad tai jam didelė pagunda. Tarsi ir susitaikau su tokia padėtimi, bet viduje mane tai graužia kaip kirminas. Skirtis nenoriu. Ką daryti?" – klausia Dalia.

"Esu ištekėjusi jau 28 metus. Pirmą kartą vyras mane išdavė, kai mūsų santuokai buvo aštuoneri metai. Tuomet vyras manęs atsiprašė, maldavo nesiskirti. Atleidau. Po kelerių metų jis vėl susirado meilužę. Bendradarbę. Iki šiol dirba kartu. Neabejoju, kad tai jam didelė pagunda. Tarsi ir susitaikau su tokia padėtimi, bet viduje mane tai graužia kaip kirminas. Skirtis nenoriu. Ką daryti?" – klausia Dalia.

Patarimo šiai moteriai paprašėme psichologės Dovilė Bubnienės.

"Laba diena, miela Dalia!

Labai glaustai, konkrečiai nusakote savo situaciją. Nerašote nieko apie jūsų santykius su vyru. Klausiate, ką daryti. Daryti galite tik štai ką: gyventi taip, kaip iki šiol, palikti jau daugybę metų neištikimą vyrą arba bandyti atgauti savo vyro dėmesį.

Jūs išsakote savo nenorą skirtis, tarkime, kad tai reiškia norą gyventi santuokoje. Analizuojant tokią situaciją, deja, kyla ne šis vienas klausimas, "ką daryti", o prieš tai tektų rasti atsakymus į daugybę kitų.

Pirmiausia, kokios noro gyventi santuokoje priežastys: gal finansinės, materialinės, gal patogumas, įprotis, gal pokyčių, vienatvės ar aplinkinių žmonių nepritarimo dėl skyrybų baimė. Telieka spėlioti ir tai, kiek tas noras gyventi santuokoje dar pagrįstas jausmu, žmonių vadinamu meile. Jei apie šią situaciją pasakojate, akivaizdu, kad jums ji kelia nesmagių išgyvenimų, jūs prisitaikėte, tačiau tikrai su ta padėtimi nesusitaikėte.

Iš čia kiltų kiti klausimai: o kokia nesusitaikymo priežastis? Kodėl vyro neištikimybė jus graužia kaip kirminas? Ką jaučiate: gėdą dėl neištikimo vyro, nes tai neretai išduotajam uždeda etiketę "pats kaltas" arba "nieko vertas"? Gal baimę, kad kada nors jūsų vyras pats išeis pas kitą moterį? Pamintą išdidumą, paniekintą jūsų moteriškumą, o gal pavydą, nes kažkas turi tai, kas priklauso jums?

Skirtingi atsakymai į šiuos klausimus vestų į skirtingus pasirinkimus, skirtingas situacijos analizes ir galbūt sprendimus. Rašau "galbūt", nes žinoti, ko nori, ir imtis veiksmų savo norams įgyvendinti nėra tas pats. Kad ir kaip būtų, tik vienu atveju – esamos situacijos, tai yra žinojimo, kad vyras turi meilužę, su tuo susitaikant palaikymas nereikalaus iš jūsų nieko nauja, toliau galėsite jausti tą graužiantį kirminą, prie kurio jau prisitaikėte. Šiuo atveju jums teliktų pabandyti išties susitaikyti ir nurimti – juk tai jūsų pačios sprendimas nieko nekeisti.

Jei jūsų atsakymai jus atvestų į vieną iš kitų dviejų pasirinkimą – skirtis arba atgauti vyro dėmesį – jums teks veikti ir rizikuoti. Daryti pasirinkimus, sprendimus, balansuoti ant ribos, galbūt sulaukti vyro pasipriešinimo ir pykčio. Jums prireiks drąsos ir kantrybės. Rezultatas? Neaiškus. Galbūt vyrą sužavės arba išgąsdins jūsų pasikeitimai, gal iš naujo ir kitaip pamatys moterį, kuri šalia jau daug metų. Gal jis norės gyventi su jumis santuokoje kokybiškiau. O galbūt ne. Niekas nežino. Aišku tik viena, kad to dabar graužiančio kirmino tikrai nebeliktų. Stiprybės Jums."