Apie tai kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė Milda Brėdikytė.

– Jūsų nuomone, ar skaitymas, rašymas, skaičiavimas ir kiti įgūdžiai turi būti svarbiausi dalykai vaikų darželyje?

– Kai buvau vaikas, tokie įgūdžiai buvo formuojami mokykloje. Tiesą sakant, pasigilinus į programas, ir dabar taip yra.

– Priešmokyklinukai, kurie netrukus žengs į pirmą klasę, neva turi mokėti rašyti, skaityti ir skaičiuoti. Tarsi tėvams yra sukuriamas spaudimas.

– Man labai patinka jūsų „neva“ – neva iš kažkur kažkas taip galvoja. Yra pasaulyje įsivyravusi tokia nuomonė, kad anksčiau pradėsi – tai geriau seksis. Iš tiesų tai nėra teisybė. Kai kurie dalykai kaip tik neturėtų būti skubinami. Žinoma, vaikai pažįsta raides ir jomis domisi. Jie turi matyti knygutes, bet mažam vaikui paveikslėlių žiūrėjimas jau yra skaitymas. Čia kaip suprasi ir kaip interpretuosi.

Pexels nuotr.

– Kalbant apie vaikų elgesį, kokius esminius pokyčius pastebėjote per pastaruosius metus, ypač po pandemijos? Ar galima išskirti prieš ir po?

– Galima išskirti. Nors asmeniškai nesu atlikusi tokių tyrimų, pasaulyje jų yra labai daug. Kalbant apie Lietuvą, jau ir anksčiau su kolegomis pastebėjome, kad socialiniai įgūdžiai yra labai apleista sritis. Mūsų mažų vaikų socialiniai įgūdžiai, tiesą sakant, yra menki, prasti. Tai prieš mokyklą labai svarbu, kad vaikai savarankiškai išmoktų būti su kitais vaikais, būtų geri, draugiški. Tai yra labai apleista sritis. Taip pat savireguliacija. Žinoma, vaikai, kurie išgyveno pandemiją būdami 1–3 metukų, jiems yra didžiulė duobė, reikalinga pagalba.

– Nebuvo kur gerinti tų socialinių įgūdžių.

– Taip. Labai dažnai galime pastebėti tėvelius – viešoje vietoje, kavinėje, žaidimų aikštelėje – skatinančius eiti vaikus žaisti. Tačiau vaikas nėra pratęs ir nežino, kaip tai daryti. Mūsų pavyzdys yra labai svarbus. Tiesą sakant, mažas vaikas savo namuose retai mato tėvus bendraujant. Jie dažniausiai bendrauja telefonu. Vėlgi, tai yra didžiulis praradimas. Vaikai turi matyti modelius ir būti į juos įtraukti, dalyvauti. Tai turi būti ugdoma ne tik darželyje, bet ir namuose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Taip. Vaikai mokosi iš visko, ką mato aplink. Dažnai tarsi socialiniai įgūdžiai tampa savaime suprantamu dalyku. Augindami vaikus norime akademinių rezultatų ir tarsi tuo didžiuojamės. Anot mokslininkų, yra daug svarbiau, kaip vaikas geba elgtis sociume.

– Taip pat mokslininkai teigia ir yra atradę, kad ikimokykliniame amžiuje – maždaug iki 7–8 metų – vaikams labai svarbu žmonių tarpusavio santykiai. Vėliau tie dalykai jiems nebebus tokie svarbūs, nes jie pradeda bendraamžių kultūrą, jau jie būna perėmę tuos pagrindinius principus. Kadangi daug dešimtmečių esu žaidimų tyrinėtoja, būtent vaidmenų žaidimai – kai vaikai kažkuo apsimeta – yra jų objektas, kaip tarpusavyje žmonės sąveikauja, kodėl žmonės daro tą arba aną. Reikia suprasti ir tam skirti dėmesio. Nuo to priklausys visas vaiko gyvenimas: kaip jis mokės būti su žmonėmis, bendrauti, kaip bus priimtas ir mokės priimti kitus. Vaikui reikia išmokti orientuotis nepažintame pasaulyje tarp gyvų būtybių. Jis tą turi padaryti pats – susiorientuoti ir pasirinkti tuos modelius. Tai yra pagrindas.

– Technologijos neišvengiamai yra mūsų gyvenime. Vaikai anksti pradeda jomis naudotis – ar tai yra galimybė, ar pavojus? Kaip tai gali juos keisti?

– Mano nuomonė griežta – iki penkių metų vaikams technologijų nereikėtų. Žinoma, nereikėtų kaip žaidimo priemonės, bet kaip susisiekimo – taip.