Nors daugelis mano, kad jų problemos unikalios, iš tiesų jas dažnai atspindi bendros, visiems būdingos tiesos, sako Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorė, stovyklų vaikams, paaugliams ir šeimoms organizatorė Eglė Kislovski ir dalijasi įžvalgomis, kaip sukurti laimingus santykius.

Įsivardyti pareigas

Santykiuose labai svarbu aiškiai aptarti, kokios yra abiejų pareigos. Ne tai, ką vienas ar kitas įsivaizduoja, bet realiai – už ką kiekvienas yra atsakingas.

Tai neturi būti siejama su hierarchija – kas aukščiau ar žemiau, vyresnis ar jaunesnis. Tai paprasčiausiai susitarimas dėl atsakomybių pasidalijimo. Kai viskas aiškiai įvardyta, lengviau susikalbėti ir mažėja nesusipratimų.

Dažnai konfliktai kyla dėl neišsakytų lūkesčių – tikimės, kad kitas supras savaime. Tačiau jei nesikalbame, tai tampa nesutarimų šaltiniu. Žmonės nemoka skaityti minčių, todėl nereikėtų to iš jų tikėtis.

Efektyviau: E. Kislovski primena, kad tik per pagarbą, kantrybę ir asmeninį augimą galime paskatinti kitą keistis. / E. Kislovski asmeninio archyvo nuotr.

Ugdytis kantrybę

Penktadalis porų išsiskiria gimus vaikui per pirmuosius metus. Taip nutinka todėl, kad daugelis žmonių nesiruošia vaiko gimimui. Jie iki galo nesupranta, kas yra vaikas, kokios jų pareigos kaip tėvų, su kokiais iššūkiais ir didžiuliu nuovargiu teks susidurti.

Prasideda bemiegės naktys, mamos patiriama įtampa – visa tai reikalauja iš vyro didelės kantrybės, supratimo, kas vyksta su moterimi. Karatu ir moteriai svarbu suvokti savo vaidmenį, pokyčius, kuriuos atneša motinystė. Kai abu supranta, kas jų laukia ir kokie iššūkiai gali kilti pirmaisiais metais, juos įveikti tampa gerokai lengviau..

Priimti vienas kitą

Nemažai žmonių mano, kad įsimylėjimo etapas turi nesibaigti ir vis ieškoma naujo partnerio, atitinkančio svajonėse sugalvotą personą. Tačiau tai tiesiog iliuzija. Žmonės – netobuli ir tikrai nėra visiškai suderinami su kitais, todėl turime išmokti prisitaikyti.

Iššūkių santykiuose išvengti neįmanoma, nes kiekvienas žmogus yra skirtingas. Klausimas, ar juos pereisime kartu, ar leisime jiems mus išskirti.

Santykiuose svarbu ne tik išreikšti savo poreikius, bet ir pažinti kitą žmogų – priimti jo savitumą ir būti pasirengus stengtis dėl santykių.

Tarp jaunimo galima pastebėti tendenciją, kad jei kas nors nepatinka, tai santykiai greitai nutrūksta ir ieškoma kito partnerio. Bet tai veda į nesibaigiantį nerimą ir šuolius iš vienos situacijos į kitą, kol neišvengiamai pradeda kilti klausimas, kodėl man vis nepavyksta. Ir tai puikus laikas pradėti gilintis į save, savo elgesį santykiuose, kad suprastume, kas vyksta iš tikrųjų.

Įveikti iššūkius

Mūsų su vyru santykiai prasidėjo nuo bendrų kelionių ir savanoriavimo – sąmoningai atsidūrėme nepatogiose situacijose, kuriose atsiskleidžia tikrasis žmogus.

Keliavome, miegojome vos kelias valandas per parą, plaukėme šaltomis upėmis, buvome nuovargyje ir įtampoje. Tai padėjo pamatyti vienas kitą tikroje šviesoje, kaip reaguojame, padedame, rūpinamės.

Sąmoningai palaikėme pagarbų atstumą, kad aistra neužgožtų realaus matymo, siekėme kurti santykį, paremtą širdimi, o ne vien emocijomis. Mums buvo svarbu pažinti vienas kitą giliau.

Iššūkiai santykiuose neišvengiami – jie visada bus, nes žmonės skirtingi. Klausimas, ar juos pereisime kartu, ar leisime jiems mus išskirti.

Atliepti poreikius

Mano ir vyro skirtumas yra mąstymo greitis: aš esu greita, jis – lėtesnis. Man norisi sprendimų čia ir dabar, o jis viską daro ramiai. Tai sukelia trintį, bet mes mokomės priimti vienas kitą tokius, kokie esame, atkreipiame dėmesį į tai, kas iš tiesų slypi už smulkmenų.

Pavyzdžiui, paprastas konfliktas dėl nepristumtos kėdės ar neišplauto puodelio iš tiesų gali reikšti neišsakytą poreikį, pavyzdžiui, norą praleisti daugiau laiko kartu.

Kai daug dirbame, laiko vienas kitam ima stigti, ir tada atsiranda trintis. Vienam atrodo, kad esame kartu visą dieną, o kitam, kad trūksta tikro ryšio, pokalbių, pasivaikščiojimų, buvimo be užduočių. Tada svarbiausia būna išgirsti vienas kitą, atliepti poreikius.

Rodyti pavyzdį

Nors santykiuose tobulėti ir stengtis siekia ne tik moterys, vis dėlto dažniau būtent jos imasi iniciatyvos keistis. Tačiau tampa sunku, kai partneris visiškai nesiruošia judėti ta pačia kryptimi. Ką tada daryti?

Santykiai dažnai prasideda nuo bendro džiaugsmo ir lengvumo. Tačiau laikui bėgant keičiasi vertybės – viena pusė gali pradėti siekti gilesnės prasmės, norėti keisti gyvenimo būdą, o kita tam dar gali būti nepasirengusi. Tokiu atveju svarbiausia yra rodyti pavyzdį, o ne priekaištauti.

Tik per pagarbą, kantrybę ir asmeninį augimą galime paskatinti kitą. Pavyzdžiui, jei moteris pradeda sportuoti, labiau rūpinasi savimi ir tampa laimingesnė, vyras anksčiau ar vėliau tai pastebi. Priekaištų kalba neveikia. Todėl kartais reikia kūrybiško požiūrio. Tarkim, kai partneris ar partnerė nenori važiuoti į stovyklą, galima pasiūlyti: „Važiuokime kartu, tau nebūtina dalyvauti programoje, bet būkime kartu, pailsėkime.“ Svarbiausia yra ne spausti, o kviesti.