Pirmoji pagalba vaikams susipykus – pokalbis Pereiti į pagrindinį turinį

Pirmoji pagalba vaikams susipykus – pokalbis

2026-01-25 23:00
Parengta pagal pranešimą spaudai

Nesutarimų tarp vaikų gali kilti dėl įvairių priežasčių: dėl nuomonių skirtumų, žaislų dalybų ar vietos klasėje. Maži kivirčai gali peraugti į patyčias ar susistumdymus. Kivirčai vaiką labai vargina, dėl jų jis gali būti nusiminęs arba kaip tik labai irzlus. Tad vaiko elgesio, nuotaikų pokyčiai dažnai tampa pirmąja raudona vėliavėle tėvams, kad jų vaikas išgyvena nesutarimus su bendraamžiais.

Analizė: kiekviename ginče yra dvi pusės, todėl svarbu suprasti vaiką ir situacijos rimtumą.
Analizė: kiekviename ginče yra dvi pusės, todėl svarbu suprasti vaiką ir situacijos rimtumą. / freepik.com nuotr.

Suvokti priežastis

Bet kokį nesutarimą pirmiausia reikia spręsti pokalbiu, pataria vaiko teisių gynėja Rita Latakienė. Anot jos, būtent išsikalbėjimas apie savo jausmus gali atvesti prie sprendimo, kaip elgtis toliau ir kaip paskatinti susipykusius vaikus susitaikyti. Žinoma, rekomenduojama kalbėtis emocijoms nurimus, atidžiai vaiką išklausyti ir vengti kritikos.

„Geriau suprasti vaiką ir situacijos rimtumą galėtų padėti atviri klausimai, pavyzdžiui: „Man svarbu, kaip tu jautiesi. Ar galėtum papasakoti, kas atsitiko?“ Taip klausdami ne tik sukuriame saugią aplinką vaikui išsakyti, kaip jis jaučiasi, bet ir gauname galimybę suprasti, kas lėmė konfliktą“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.

Tėvams ir mokytojams R. Latakienė pataria į antraeilį planą nenustumti ir to vaiko, su kuriuo kilo konfliktas. Svarbu mokyti vaiką empatiškai pažiūrėti ir į kito žmogaus jausmus, padėti suprasti skirtingus požiūrius.

„Kiekviename ginče yra dvi pusės. Tad galima vaiko paklausti: „Kaip manai, kaip dėl to jaučiasi kitas?“ arba „Kaip manai, kodėl jam tai svarbu?“ Tokie ir panašūs klausimai padeda vaikui pasistengti geriau suprasti aplinkinius ir ugdo empatiją“, – paaiškina specialistė.

Ieškoti taikių būdų

Galiausiai, kai vaikas atsiveria ir išdrįsta pasipasakoti apie savo jausmus, kodėl kilo konfliktas, kaip jis dėl to jaučiasi, galima ieškoti būdų, kaip nesutarimą spręsti. Neretai ir patys vaikai, emocijoms atlėgus, gali pasiūlyti, kaip geriausia būtų susitaikyti.

„Patariu diskutuoti su vaiku, nes tai padeda jam plėsti akiratį ir lavina gebėjimą ieškoti skirtingų taikių būdų išeiti iš nemalonios situacijos“, – pastebi vaiko teisių gynėja.

Žinoma, gali pasitaikyti atvejų, kai vien pokalbio su vaiku neužteks. Ypač, jei konfliktai nuolatos kartojasi ar perauga į patyčias, fizinės jėgos panaudojimą. Tuomet tėvams labai svarbu įsitraukti į situacijos sprendimą: bendradarbiauti su mokytojais, mokyklos psichologu ar kitais atsakingais bendruomenės nariais.

Patariu diskutuoti su vaiku, nes tai padeda jam plėsti akiratį ir lavina gebėjimą ieškoti skirtingų taikių būdų išeiti iš nemalonios situacijos.

Rodyti pavyzdį

Tais atvejais, kai paprasčiausias pokalbis su vaikais nepadeda, verta išbandyti mediaciją mokykloje. Tai pagalba mokiniams ieškoti alternatyvių konfliktų sprendimo būdų. Mediacija suteikia galimybę išgirsti kito nuomonę ir gauti atsakymus į konfliktuojančioms pusėms iškilusius klausimus, išsakyti jausmus, poreikius ir problemas. Ji ugdo konflikto dalyvių atsakomybę už savo veiksmus, padeda kurti saugumo jausmą mokykloje.

Mediatoriaus vaidmenį gali atlikti mokytojai, mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, kiti mokyklos bendruomenės nariai ir patys mokiniai.

Be abejo, svarbu ir tai, kad vaikai dažnai ima pavyzdį iš tėvų, todėl suaugusiųjų elgesys jiems turi didelę įtaką. Pašnekovė pastebi, kad, kai vaikas nuolatos mato valdomas emocijas, pagarbų bendravimą, to paties mokosi ir pats.

„Atminkime, kad vaikams labai reikalingas mūsų palaikymas, pagarba ir įsiklausymas. Tai tvirto ir pasitikėjimu grįsto ryšio pagrindas. Tad patariu domėtis vaiku, jo kasdienybe ir kalbėtis su juo apie jo jausmus ir vidinį pasaulį“, – linki R. Latakienė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra