Daugelis žmonių nuvertina save, manydami, kad jiems trūksta proto, gebėjimų ar žinių. Tačiau šiuolaikinė psichologija rodo, kad tai, kaip vertinate savo protą, tiesiogiai veikia jūsų elgesį, sprendimus ir net sėkmę gyvenime. Tikėjimas savo gebėjimais nėra savęs apgaudinėjimas, o svarbus vidinis resursas, kurį galima ir verta ugdyti.
Kodėl verta laikyti save protingu
Savęs suvokimas formuoja realybę.
Ekspertai paaiškina: tai, kaip žmogus suvokia save, daro įtaką jo veiksmams. Jei manote, kad nesate pakankamai protingas, pasąmoningai vengiate sudėtingų užduočių, naujų galimybių ir atsakomybės. Tai tik sustiprina abejones. Tuo tarpu mąstysena „aš sugebėsiu išsiaiškinti“ skatina kitokį elgesį – žmogus bando, mokosi ir pasiekia rezultatų.
Protas nėra fiksuota savybė.
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad intelektas nėra nekintamas. Jis vystosi per patirtį, mokymąsi ir praktiką. Net jei šiandien kažko nesuprantate, tai tik laiko ir pastangų klausimas. Žmonės, kurie tiki tobulėjimu, pasiekia daugiau nei tie, kurie mano, kad jų galimybės yra ribotos.
Pasitikėjimas savimi padeda priimti sprendimus.
Abejonės savo intelektu dažnai veda prie neryžtingumo. Žmogus delsia, nes bijo suklysti. Pasitikėjimas savimi leidžia greičiau įvertinti situaciją ir veikti. Net jei sprendimas nėra tobulas, patirtis padeda tobulėti. Taip ugdomas praktinis intelektas, kuris gyvenime dažnai svarbesnis nei teorinės žinios.
Klaidos yra augimo dalis.
Protingi žmonės yra ne tie, kurie neklysta, o tie, kurie geba pasimokyti iš klaidų. Jei leidžiate sau klysti, mokotės greičiau. Baimė atrodyti „kvailai“ dažnai labiau trukdo tobulėjimui nei realus žinių trūkumas.
Kaip pradėti keisti mąstymą
Norint sustiprinti pasitikėjimą savo intelektu, svarbu keisti vidinį dialogą. Užuot sakę „aš nesuprantu“, sakykite „aš dar nesuprantu“.
Taip pat naudinga:
- fiksuoti savo pasiekimus;
- analizuoti savo sėkmes;
- palaipsniui didinti užduočių sudėtingumą.
Tai padeda smegenims geriau suvokti savo galimybes.
(be temos)