PSICHOLOGINIŲ IŠŠŪKIŲ VAIKAMS – VIS DAUGIAU
- Kauno.diena.lt inf. 1
2022 m. atlikti tyrimai rodo, kad maždaug penki mokiniai iš 30 klasėje jau susiduria arba dar susidurs su psichologiniais iššūkiais. Anot psichologės, kognityvinės elgesio terapijos praktikės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės, vaikai ir paaugliai yra itin jautrūs aplinkai, pažeidžiami, tad tėvai turėtų ne tik atitinkamai elgtis, bet ir atpažinti, kada reikia pagalbos.
Užkelta lūkesčių kartelė
„Maždaug nuo dešimties metų, kai vaikai ima lytiškai bręsti, prasideda itin pažeidžiamas etapas, kurio metu yra daug vidinio chaoso, savęs ieškojimo, nežinomybės, gali atsirasti ir tapatumo krizė, nes mokinys jaučiasi nebe vaikas, tačiau dar nėra ir suaugęs“, – pažymi psichologė V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Psichologė dalijasi, kad tiek šeimoje, tiek mokyklos aplinkoje ar visuomenėje standartai nuolat auga, todėl vaikams gali būti sudėtinga suspėti visa tai atliepti. Tėvai neretai labai nori, kad vaikui pasisektų, tad pradeda kelti lūkesčių, kurie kartais būna net neįmanomi. Taip, anot V. Bartkutės-Vyšniauskienės, tėvai ant pečių mokiniui tarsi užkrauna netobulumo naštą. Vaikai bando įtikti tėvams ir iš savęs reikalauti labai daug.
„Mokykla turi labai aiškų ir konkretų vaikų gebėjimų vertinimą, kuris mokinį skatina sieti savo, kaip žmogaus, vertę su gautu skaitiniu įvertinimu iš tam tikro mokslų dalyko. Tačiau reikėtų pasistengti suprasti, kad net ir šiems standartams nesikeičiant, ne visi žmonės turi vienodus gebėjimus: galbūt vienam labiau sekasi skaičiuoti, kitam – rašyti, trečiam – sportuoti ar piešti. Tėvai turėtų išmokti įvertinti tai, ką atžala geba ir moka, o ne reikalauti būti geriausiam visose srityse. Turime paaiškinti savo vaikui, kad jis yra pakankamai protingas, kad ir kaip jam sektųsi, ir padėti išspręsti kylančias problemas“, – sako specialistė.
Iš savęs itin daug reikalaujantis mokyklinio amžiaus vaikas gali sielotis už užduotį gavęs 9, o ne 10 – tai prisideda prie perfekcionizmo, kuris vėliau gali virsti nerimu ar net depresija. Negana to, daugelis mokinių susiduria ne tik su nerimu dėl mokslų ar papildomomis atsakomybėmis – kai kurie neišvengia ir patyčių, neigiamos socialinių tinklų įtakos.
Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Socialinių tinklų įtaka
Socialiniai tinklai, tokie kaip „Instagram“, „YouTube“, „TikTok“, „Facebook“, užimą didelę mokinių gyvenimo dalį. Nors daugelyje socialinių platformų yra nustatyta amžiaus riba, net 38 proc. 8–12 metų vaikų prisipažįsta, kad juose lankosi.
Populiarios platformos duoda daug gero, pavyzdžiui, sumažina vienišumo jausmą, skatina domėjimąsi įvairiomis kultūromis, menu, kūryba, tačiau blogo – taip pat nemažai.
„Socialiniuose tinkluose apstu neigiamo, žiauraus ar net pavojingo turinio – jis atsidūręs prieš vaiko akis gali būti ne tik netinkamai interpretuotas, bet ir iš tiesų žaloti, paskatinti įvairių baimių, nerimo atsiradimą, – pastebi draudimo bendrovės specialistė Edita Majerienė. – Negana to, šios platformos yra žinomos dėl iškreipto ir nerealistiško požiūrio į kasdienybę ir žmonių išvaizdą ar talentą. Norime to ar ne, tiek vaikai, tiek suaugę žmonės pasąmoningai lygina savo gyvenimą su socialiniuose tinkluose matomu turiniu. Juo lengva patikėti, tad tėvai turi itin atidžiai žvelgti į tai, ką internete stebi atžala.“
Kuo vaikas vyresnis, tuo bet koks turinys tampa lengviau pasiekiamas, todėl būtina iš anksto diegti tinkamas vertybes.
„Mūsų šeimoje skatiname rūpinimąsi savimi ir džiugesį paprastais dalykais, nelyginant nei savo išvaizdos, nei turimų daiktų ar gebėjimų su tuo, ką demonstruoja kiti“, – dalijasi E. Majerienė.
Maždaug nuo dešimties metų, kai vaikai ima lytiškai bręsti, prasideda itin pažeidžiamas etapas, kurio metu yra daug vidinio chaoso, savęs ieškojimo, nežinomybės.
Kaip pastebėti ir padėti
Deja, šiuolaikiniai mokiniai neretai vengia garsiai kalbėti apie savo jausmus, tad, ypač tada, kai santykiai su tėvais neartimi, gali būti sunku suprasti pasikeitusį elgesį, kalbėjimo manieras, hobių atsisakymą ar niūrias ateities vizijas.
Jei santykis su atžala atviras ir draugiškas – pastebėti pokyčius yra lengviau. Paprasčiausias smalsumas ir nuoširdžios diskusijos, dalijimasis, paklausimas „Kaip tu jautiesi?“ gali tapti raktu į vaiko širdį.
E. Majerienė pastebi, kad augančiai ir besiformuojančiai asmenybei labai svarbi saugi aplinka, palaikymas ir supratimas. Deja, tyrimai rodo, kad vos 55 proc. vyresnių klasių mokinių kreipiasi į savo šeimos gydytoją dėl psichikos sveikatos. Panašus skaičius to paties amžiaus žmonių net nežino, Kad šeimos gydytojai taip pat gali konsultuoti dėl psichologinių sunkumų.
Dėl vyraujančių stigmų daugybė žmonių dėl savęs ar savo šeimos gėdijasi kreiptis pagalbos, o pirmasis žingsnis – itin reikšmingas. Žengus šį žingsnį ir aptarus iškilusias problemas su sveikatos ekspertu, bus lengviau suprasti, ko reikėtų imtis toliau: galbūt tereikia sulaukti tam tikrų tyrimų paskyrimo, galbūt rekomendacijų apsilankyti pas psichoterapeutą ar psichiatrą.
Kada suaugusieji turėtų sunerimti
Vaikų mąstymo instituto (Child Mind Institute) specialistai išskiria esminius signalus, kurie pažymi, kad reikėtų susirūpinti mokinio emocine sveikata.
• Liūdesys trunka dvi savaites ar ilgiau.
• Jaučiama baimė, kuri neturi aiškios priežasties ir trukdo atlikti kasdienius darbus.
• Kalbama apie savęs ar kitų žalojimą, įsiveliama į konfliktus mokykloje.
• Apetito stoka ar bandymas atsikratyti kilogramų.
• Negebėjimas susikaupti ir atlikti įvairias užduotis.
• Prastėjantys pažymiai ir mokyklos nelankymas.
• Ryškūs ir neigiami asmenybės, nuotaikos ir elgesio pokyčiai.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.1 komentarai -
DMN inf.2 komentarai -
DMN inf.0 komentarai
Kazys