Be žmogaus būti negali

Kaip teigia psichoterapeutas E.Laurinaitis, visada turi būti kažkas, kas švenčia. Taigi be žmogaus jokia šventė yra neįsivaizduojama ir nevyksta.

"Šventė egzistuoja ne išorėje, ne kažkur parašytuose ar pastatytuose dalykuose, šventė egzistuoja mumyse, kiekviename iš mūsų. O tai, kad kiekvienas iš mūsų šventes ir jų metu patiriamus pokyčius išgyvename asmeniškai, nulemia tai, kad jos yra subjektyvios", – sako E.Laurinaitis.

O koks gyvenimo įvykis ir kokia šventė labiausiai pakeitė patį profesorių? Į šį klausimą jis atsako greitai – santuoka.

"Iš jaunuolio aš tapau vyru, pasikeitė mano statusas, mes susilaukėme vaikų. Žinoma, kad santuoka yra tas įvykis, ta šventė, kuri pakeitė viską, mane – taip pat, – teigia psichoterapeutas. – Tuo metu aš tikrai nežinojau, koks būsiu, ir nerimo buvo tikrai daug. Bet įvairūs ritualai padėjo su šiuo nerimu susitvarkyti. Net ir prie senos volgos pririštos tuščios konservų skardinės, skambėjusios važiuojant, mažino nerimą ir buvo linksma!"

Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis. MO muziejaus nuotr.

Ritualai – nerimui įveikti

Prisimindami įvairias šventes, mes galime pasakyti, kad yra tam tikrų nerašytų, sutartinių dalykų, kuriuos mes nekvestionuodami atliekame. Gimimo dienos proga dovanojame dovanas, teikiame gėles, dainuojame "Ilgiausių metų", sakome tostus. O kiek dar ritualų yra vestuvių, laidotuvių, valstybinių švenčių minėjimų ceremonijose? Kodėl šie ritualai mums reikalingi?

Šventė egzistuoja ne išorėje, ne kažkur parašytuose ar pastatytuose dalykuose, šventė egzistuoja mumyse, kiekviename iš mūsų.

Profesorius E.Laurinaitis pastebi, kad ritualai yra skirti nerimui sumažinti. Ne vienam gali kilti klausimas – o kodėl ir kaip švenčių metu mums kyla nerimas? Čia psichoterapeutas turi paprastą atsakymą: "Kiekviena šventė žymi permainą, jos metu kažkas keičiasi. O kai kas nors keičiasi, mes nežinome, kuo tai baigsis, kas bus. Ši nežinia, kad ir kokia maža ji būtų, kelia mums nerimą. Bet koks pokytis kelia nerimą dėl nežinomybės, negalėjimo apskaičiuoti, kas bus toliau."

E.Laurinaitis priduria, kad žmonija visos evoliucijos metu, norėdama susitvarkyti su šiuo nerimu, kūrė ritualus. "Tokie pokyčiai, kaip, pavyzdžiui, gimimas, santuoka, Paskutinis patepimas, tikrai ryškiai keičia mūsų gyvenimą. Ir jie visi yra ritualizuoti", – pasakoja profesorius.

Keičiasi pagal laikmetį

Ritualai buvo kuriami per amžius. Tiek kolektyviai – įvairioms amžinoms situacijoms, tiek asmeniškai, individualiai – kad kiekvienas galėtų sumažinti savo nerimą. Negana to, kaip priduria E.Laurinaitis, būtina suprasti, kad ritualai niekada nebus vienodi, jie keisis, bet svarbiausia jų funkcija išliks – jie sutiks mums ramybės ir pasitikėjimo ateitimi.

E.Laurinaitis taip pat priduria: "Bet koks pokytis yra palydimas mūsų švenčių tradicijų, ritualų ar netgi inovacijų. Nė viena šventė nelieka savo grynu tradiciniu pavidalu. Ji keičiasi, pradeda atitikti šio laikmečio, šios kartos ar netgi konkretaus žmogaus poreikius, norus ir jam duoda tai, ko jis ieško šventėje."

Paklaustas, kodėl švenčių metu yra svaiginamasi ir kodėl alkoholis tampa švenčių ritualo dalimi, profesorius teigia, kad tokiu savo elgesiu mes smegenis apnuodijame ir norime slopinti nerimą.

"Alkoholis yra nuodas mūsų smegenų žievei. Užtenka visai mažo kiekio ir nerimas apsiblausia, pasidaro nebe toks aštrus, mums lengviau. Alkoholis ir narkotinės medžiagos yra bandymas gyvenimą pasilengvinti, kad būtų ne taip baisu. Tačiau tai indikuoja kitą problemą – tėvai neparuošia vaikų gyventi."

Savo atsakymą profesorius baigia mėgstama kinų patarle, kurią, jo manymu, įskiepyti kiekvienam vaikui turėtų visi tėvai: "Viešpatie, duok man jėgų padaryti, ką galiu, duok man proto nedaryti, ko negaliu, ir duok man išminties atskirti vieną nuo kito."