Psichologė, lektorė, „Renkuosi mokyti“ alumnė Aurelija Ananjevaitė svarsto, kad vasara esame linkę nuo visko atitrūkti. Net jei neatostogaujame ir dirbame, dažniau leidžiame sau pasakyti „vėliau“. Vasara, pasak jos, išskirtinis laikas dėl ją lydinčio šventės jausmo.

„Kai grįžtame prie mokslų, įsipareigojimų, tai užpuola taip stipriai, kad net pamirštame, jog kažkada atostogavome. Esminis klausimas: kaip išsaugoti tą šventės jausmą rudenį, žiemą – kasdien“, – sakė A. Ananjevaitė.

Su moksleiviais dirbanti specialistė pasakoja, kad rudenį jiems sunkiausia grįžti prie miego režimo. Apie jo atstatymą, sako ji, pirmiausia ir reikia galvoti, tuomet perėjimo etapas nebus toks sunkus. Ji pataria nueiti miegoti iki 23 val. ir kasdien keltis vis anksčiau, kol grįšime prie įprasto režimo. Psichologė pažymi, kad šio patarimo turėtų laikytis ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.

Visas reportažas – „Žinių radijo“ vaizdo įraše:

Kad ir tėvams, ir vaikams grįžimas į darbus ir mokslus būtų kuo sklandesnis, A. Ananjevaitė rekomenduoja pasidaryti bendrą šeimos tvarkaraštį – surašyti pamokų laiką, būrelius, tėvų įsipareigojimus – ir laikyti jį vietoje, kur kiekvienas šeimos narys galėtų bet kada pasitikrinti.

Mano rekomendacija – ne pulti prie naujų darbų, o pradėti nuo to, kas jau padaryta.

„Kalbant apie mokytojus, jiems sudėtinga, nes ne tik patys save turi grąžinti į ritmą, bet ir padėti vaikams, neretai – ir tėvams. Mano rekomendacija – ne pulti prie naujų darbų, o pradėti nuo to, kas jau padaryta. Nuo refleksijos su savimi, su vaikais, su tėvais. Svarbu išsiaiškinti, ką jau žinote ir patyrėte, ir tik tada svarstyti, ką daryti toliau“, – patarė specialistė.

Ji akcentuoja, kad rugsėjį labai svarbu teisingai išsikelti tikslus.

„Vaikai galvoja: nuo šių metų pradėsiu geriau mokytis. Turėdami penketą ar septynetą jie sako: turėsiu dešimtuką. Tačiau tikslas turėtų būti žengti žingsneliu aukščiau. Jei turi penketą – tikslas turėtų būti šešetas“, – kalbėjo A. Ananjevaitė.

Tėvams ji primena, kad jie irgi neturėtų kelti vaikams nerealių lūkesčių, be to, rekomenduoja daugiau su jais kalbėtis ne apie nesėkmes, o apie pasisekimus.

„Tėvai vaikams dažnai užduoda klausimą: kodėl gavai dvejetą? Kažkodėl neklausia: kaip gavai dešimtuką, kaip tau pavyko? Toks klausimas leistų atpažinti savo galimybes ir nuo jų atsispirti“, – patarimu dalijosi psichologė.

Ji akcentuoja – nereikia skubėti kelti tikslų, pirmiausia reikia įvertinti, kaip sekasi šią akimirką. Psichologė priduria, kad kai labai entuziastingai neriame į naujus planus, didesnė perdegimo tikimybė.

Anot A. Ananjevaitės, nėra stebuklingų žodžių, kurie paskatintų vaikus įsiklausyti ir paklausyti tėvų patarimų, tačiau ji neabejoja, kad jei bus kalbama nuoširdžiai, vaikai tikrai išgirs.

„Su kiekvienu vaiku reikia rasti bendrą kalbą. O tėvai turėtų būti pavyzdys jiems. Jeigu sakome vaikams, kad reikia laikytis miego režimo, tai ir patys turėtume tą daryti. Be to, tėvai turėtų tikėti tuo, ką sako. Jei viduje netikės savo žodžiais, nieko nebus. Reikia su vaikais kalbėtis apie tai, kokie padariniai laukia, jei nesilaikoma miego režimo. Kai neišsimiegi, didesnė rizika patirti psichologinių sunkumų, panikos atakų, sunkiau susikoncentruoti. Kai kalbame apie padarinius, nemoralizuojame, tada vaikai išgirsta“, – pažymėjo psichologė.

Kalbėdama, ko reikia, kad mokymosi procesas ir pamokos vyktų kuo sklandžiau, ji mini, kad pamokų metu svarbu mokytojų kūrybingumas.

„Vasarą vaikai turi labai daug veiklų, kurios aktyvuoja pojūčius, o grįžę į mokyklą yra priversti tai pamiršti. Tie pojūčiai – lytėjimas, skonis ir pan. Rekomenduoju į pamokas įvesti pojūčių aktyvavimo pratimų. Pamenu, penktokams duodavau užduotį pauostyti penkis daiktus klasėje. Suaktyvinus pojūčius, atsiranda didesnė dėmesio koncentracija“, – patirtimi dalijosi A. Ananjevaitė.

„Kitas dalykas, ką vaikai dažnai praranda, grįžę į mokyklą, tai socialiniai santykiai. Pamokoje kartais to pritrūksta, ypač po vasaros, kai daug ir intensyviai bendraujama. Taigi siūlyčiau įvesti daugiau bendravimo. Esu pastebėjusi, kad vaikams labai svarbu pasidalyti, ką veikė per atostogas, ką sužinojo, ką atrado. Rekomenduoju pagalvoti, per kokias veiklas vaikai galėtų tai papasakoti“, – pridūrė ji.