Vieną dieną teks su vaikais pasikalbėti, kas išties sukuria Kalėdų stebuklą. Pasirengti šiam pokalbiui padeda vaikų ir paauglių psichologė Natalja Kulakovskaja.
– Kodėl vaikui svarbu tikėti Kalėdų Seneliu?
– Manau, svarbiausia – ne tikėti ar netikėti. Kur kas reikšmingesnė yra emocinė patirtis, kurią tėvai kuria vaikui. Kalėdų Senelis yra švenčių simbolis, jis teikia džiaugsmo, skatina tikėti stebuklais, laukti. Tačiau emocinė vaiko gerovė nepriklauso nuo to, ar jis tiki šiuo stebuklingu personažu. Vaikai puikiai geba mėgautis šventėmis ir tuomet, kai tėvai pasirenka būti atviri, – pasako, kad dovanomis dalijasi visi šeimos nariai. Svarbiausia yra šeimoje kuriama atmosfera, šiluma, artumas, tradicijos, padedančios patirti tikrąją šventės prasmę. Kalėdų Senelis nėra būtinybė vaikui patirti šventinį stebuklą.
– Ar pasakojimas apie Kalėdų Senelį nėra melas?
– Pasakojimas apie Kalėdų Senelį atsiranda ne iš noro apgauti ar suklaidinti, bet norint kurti vaikui džiaugsmingą šventinę patirtį. Vaikų akyse Kalėdų Senelis – geras, rūpestingas personažas, išgirstantis norus, svajones ir jas išpildantis. Tai ilgaamžė, iš kartos į kartą perduodama šventinė tradicija, vienodai džiuginanti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
Vaikui paaugus ir nustojus tikėti Kalėdų Seneliu, jeigu ir pasitaiko nusivylimo, paprastai jis būna trumpalaikis. Vaikai greitai supranta, kad dovanomis pasirūpina tėvai, stengdamiesi nuoširdžiai pradžiuginti. Tad vaikams tai dažniau tampa perėjimo, o ne praradimo momentu.
– Šventiniu laikotarpiu mieste daugybė Kalėdų Senelių, šventės su jais vyksta darželiuose, mokyklose. Kaip tai paaiškinti vaikui?
– Manau, tėvai turi ne tik patenkinti vaiko smalsumą, bet ir išsaugoti šventės žavesį. Galima paaiškinti, kad tikrasis Kalėdų Senelis šiuo metu labai užimtas, tad po visą pasaulį pasklidę pagalbininkai, kurie skuba pradžiuginti ir pasveikinti jo laukiančius vaikus. Jeigu vaikas vyresnis ir jau pradeda atskirti tikrovę nuo vaidybos, galima paaiškinti, kad šventėse Kalėdų Senelį vaidina geri žmonės, norintys kurti šventinę nuotaiką ir dovanoti džiaugsmą.
– Kaip suktis iš padėties, kai vaikas pradeda abejoti Kalėdų Senelio egzistavimu?
– Tai labai natūralu, anksčiau ar vėliau vaikas pradės kelti šį klausimą, ieškoti tiesos, ar Kalėdų Senelis visgi egzistuoja. Tėvams nebūtina skubėti atsakyti, galima švelniai grąžinti klausimą pačiam vaikui: „Kaip tu pats galvoji?“ Svarbu suprasti, ko konkrečiai vaikas šiuo metu ieško: ar jam norisi šiek tiek daugiau aiškumo, ar jam dar svarbu išsaugoti šventinę paslaptį ir magiją, teikiančią džiaugsmo ir kuriančią ypatingą laukimo nuotaiką. Pagal tai turėtų būti suformuluotas ir tėvų atsakymas.
– Kaip paaiškinti vaikui, kodėl vienam Kalėdų Senelis atneša tai, ko jis nori, o kitam – kokią nors smulkmeną?
– Jaunesniems vaikams galima paaiškinti, kad Kalėdų Senelio dovanos vertė nereiškia, kad vienus vaikus jis myli labiau, kitus – mažiau, arba kad vieni nusipelnė daugiau, kiti – mažiau. Svarbu pabrėžti, kad šventės esmė – ne dovanos dydis, o meilė, dėmesys, kurį parodome vieni kitiems, ryšys, kuris ir kuria tikrąjį Kalėdų jausmą. Vyresniems vaikams jau galima žinoti, kad skirtingos šeimos turi nevienodas galimybes ir tradicijas, tad ir dovanos nesusijusios su tuo, kiek vaikas yra mylimas.
Emocinė vaiko gerovė nepriklauso nuo to, ar jis tiki šiuo stebuklingu personažu. Vaikai puikiai geba mėgautis šventėmis ir tuomet, kai tėvai pasirenka būti atviri.
– Pastaruoju metu vis didesnę reikšmę net ir vaikams vaidina pinigai. Ar protinga per Kalėdas vaikui dovanoti pinigus?
– Svarbu atsižvelgti į kontekstą ir tėvų siunčiamą žinutę. Jeigu pinigai dovanojami vaiko svajonei, pirkiniui, kuriam vaikas ilgai taupė, ar kokiai nors veiklai įgyvendinti – kodėl gi ne? Tokiu atveju svarbu pridėti ir simbolinę dovanėlę ar asmeniškai vaikui skirtą šiltą žinutę, kad būtų išsaugota tikroji šventės esmė, parodytas dėmesys.
Tačiau piniginės dovanos vaikams yra priimtinesnės gimtadienio proga, bet ne per Kalėdas. Kalėdos – tai šventė, kurioje ypatingą vertę turi tradicijos, artumas, jaukios simbolinės dovanėlės.
– Kodėl nereikėtų vaiko drausminti posakiu: „Jei nebūsi geras, Kalėdų Senelis neatneš dovanų.“?
– Toks drausminimas siunčia vaikui žinutę, kad šventinis džiaugsmas tarsi turi būti užsitarnautas ir priklausys nuo to, ar vaikas elgsis gerai. Lyg laukiamiausios šventės džiaugsmas gali būti atimtas, jeigu vaikas nepateisins tėvų lūkesčių. Toks drausminimas vaikams gali kelti nerimą, kaltės jausmą, jautresni vaikai gali pradėti galvoti, kad jie neverti dovanų.
Be to, grasinimai Kalėdų Seneliu, jeigu ir veikia, tai tik labai trumpą laiką. Vaikas paklūsta ne dėl to, kad suprato, kodėl tam tikras elgesys yra neleistinas, bet dėl to, kad bijo, jog nebus apdovanotas. Galiausiai tėvai vaiką vis vien apdovanoja ir visa ši patirtis tampa tiesiog įtampa ir baime paremtu išgyvenimu, nesukuriančiu ilgalaikio pokyčio ir nemokančio vaiko savireguliacijos. Tėvams svarbu mokyti vaiką tinkamo elgesio, nesiejant jo su dovanomis ar materialiu atlygiu, o ugdant supratimą, kodėl tam tikros ribos ir taisyklės yra reikalingos, kodėl svarbu jų laikytis kasdieniame gyvenime.
Naujausi komentarai