ŠVENTĖS PRAĖJO: LAIKAS ŠVĘSTI KASDIENYBĘ (PSICHOLOGŲ PATARIMAI)

Baigėsi didžiosios šventės, tačiau jų atgarsius dar jaučiame. Kankina sutrikęs gyvenimo ritmas, per šeimos susibūrimus įsiplieskusių ginčų aidai ar tiesiog nuo maisto pertekliaus nualintas kūnas. Kas dėl to kaltas – mūsų tradicijos? Artimieji? O gal kaltųjų nėra – tereikia tik suvokti švenčių prasmę, o pašventus – ramia širdimi grįžti prie rutinos.

Baigėsi didžiosios šventės, tačiau jų atgarsius dar jaučiame. Kankina sutrikęs gyvenimo ritmas, per šeimos susibūrimus įsiplieskusių ginčų aidai ar tiesiog nuo maisto pertekliaus nualintas kūnas. Kas dėl to kaltas – mūsų tradicijos? Artimieji? O gal kaltųjų nėra – tereikia tik suvokti švenčių prasmę, o pašventus – ramia širdimi grįžti prie rutinos.

Pavargsta kūnas ir dvasia

Sveikatos psichologė ir visuomenės sveikatos specialistė Aistė Garškaitė linkusi išskirti dvi pagrindines priežastis, kurios labiausiai išbalansuoja žmones šventiniu laikotarpiu.
"Visų pirma – paties žmogaus sukelti sunkumai dėl išbalansuoto miego, mitybos režimo, ypač – nesaikingo alkoholio vartojimo. Psichologinės priežastys – antroji problemų rūšis. Jos gali būti susijusios su mūsų lūkesčiais pačios šventės atžvilgiu", – pastebi A.Garškaitė.

Anot ekspertės, kartais tikimasi, kad per šventes turi įvykti kažkas išskirtinio, ypatingo, tačiau dažniausiai tai neįvyksta. Šis lūkesčių neišsipildymas tampa nepasitenkinimo priežastimi. Kitas psichologinis aspektas – santykiai su šeima, artimaisiais. Švenčių metu išryškėja santykių problemos. Pvz., vienišiai gali ilgėtis antrosios pusės.

"Šventės, ypač Naujieji metai, yra tarsi atskaitos taškas. Tai laikas, kai žmonės padaro savotišką savo nugyventų metų apžvalgą. Vieni tai pasirenka sąmoningai, o kiti nesąmoningai išgyvena šį procesą. Tuo metu ypač pradedi matyti, kad tai, ko tikėjaisi, nebuvo įgyvendinta", – sako pašnekovė.

Šventiniame šurmulyje neretai iškyla įvairių nesutarimų, patiriamas stresas, susijęs su išlaidomis ar dovanų pirkimu. Turėjęs tapti smagia šventės dalimi ruošos procesas dažnai būna kupinas chaoso, nerimo ir atsiradę rūpesčiai užgožia pačią šventės esmę.

"Dirginančių veiksnių tikrai daug – skubėjimas, dovanų ieškojimas, nebaigti ar laukiantys darbai, įtempti santykiai, finansiniai aspektai, kitų lūkesčiai ir noras juos pateisinti, vienišumo jausmas ir kiti panašūs veiksniai", – sutinka ir psichologė-psichoterapeutė Rūta Butkutė.

Dėl to išsiderina organizmo ritmas, jis patiria per didelį fizinį krūvį, nualinama psichika ir susilpnėja imunitetas.

Barasi poros ir šeimos

Parduotuvėje, renkant dovanas, svečiuose, o ne retai ir prie šventinio stalo poros pradeda ginčytis, iškyla senos nuoskaudos. Net menkiausias nesutarimas, kuris kitomis dienomis nebūtų sulaukęs dėmesio, gali sukelti nesibaigiančią konfliktų laviną, kuri apkartina visas šventes.

Taip yra todėl, kad šventiniu laikotarpiu daugiau laiko praleidžiama kartu, o įprastomis dienomis galime nuo konfliktų tarsi pabėgti, pasislėpti darbuose, pomėgiuose. Pasak R.Butkutės, šiuo metu išryškėja skirtingi poreikiai, norai, vertybiniai dalykai: ginčijamasi, kaip švęsti, pas ką švęsti, ar apskritai švęsti.

Bendravimo sunkumų gali atsirasti ne tik tarp sutuoktinių, bet ir tarp skirtingo amžiaus ir pažiūrų giminaičių, draugų.

"Skirtingos asmenybės, kartų klausimas, vertybiniai skirtumai  tikrai kelia tam tikrą įtampą. Dabar vis labiau pastebimi emigracijos aspektai – žmonės grįžta tarsi išsiilgę artimųjų, bet itin skiriasi požiūriai, vertinimas ar netgi čia likusiųjų nuvertinimas. Itin skaudžiai reaguoja palikti vaikai, ypač paaugliai. Jie pasiilgę tėvų, tačiau kartu jaučia pyktį ir nuoskaudą, kad buvo palikti. Tai jau skausmingi dalykai, kurių dažniausiai norima nematyti arba atidėti vėlesniam laikui. Todėl švenčiama, bet giliai viduje didelio džiaugsmo nėra", – teigia psichoterapeutė R.Butkutė.

Švenčių laikotarpiu kylantys nesutarimai atskleidžia jau egzistuojančią trintį tarp žmonių. Anot sveikatos psichologės A.Garškaitės, šventės nekuria konfliktų, tik sustiprina jau esamas įtampas.

Neretai santykių problemas žmonės bando paslėpti po gausiu valgių sluoksniu ar nuplauti alkoholiu. Tai sukelia fizinių sutrikimų, kurie lemia prastą nuotaiką.

Verta dažniau sustoti

Atslūgus šventinei euforijai sugrįžtama prie rutinos, prisimenami kasdieniai rūpesčiai – tai paveikia savivertę, pasitenkinimo gyvenimu suvokimą. Tampa sunkiau susiplanuoti darbus, sunkiau prisiversti juos atlikti ir susikaupti. Gali apimti jausmas, kad viskas slysta iš po kojų, nieko nebesugebame, mintys šokinėja, o kūnas vis dar jaučia nuovargį.

Suvokimas, kad daug planų per pasibaigusius metus taip ir liko neįgyvendinta, o dar ir išgaravusi šventinė nuotaika primena, kad gyvenimas nėra nesibaigianti šventė.

"Nuotaikos pasikeitimai gali išryškėti dėl nepasitenkinimo savo gyvenimu. Pavyzdžiui, prasidėjus naujiems metams žmonės dažniau susimąsto apie tą, ką norėjo padaryti, pakeisti ar sukurti savo gyvenime, bet to nepadarė. Taip pat permąstomi ir ateities norai, lūkesčiai bei planai. Žvilgsnis krypsta ir į praeitį, ir į ateitį. Į tai, ką gyvenime galėjome padaryti kitaip, ko nepadarėme ar ko negavome. Lygiai taip pat galvojame apie tai, ką norėtume padaryti ar pakeisti", – teigia psichologė A.Garškaitė.

Specialistė pastebi: gyvenimo peržvalga, vertybių analizė galėtų būtų naudinga daugeliui. Tačiau stabtelėti, pamąstyti apie savo pasirinkimų tikruosius motyvus ir elgesio padarinius reikėtų ne tik per metų sandūros šventes.

Vertėtų pagalvoti ne tik apie tai, ką aš galiu gauti iš kitų žmonių, bet ką aš jiems galiu ir norėčiau duoti ir ko jie iš manęs norėtų.

"Man artima amerikiečių psichologo Paulo Pearsallo (neseniai lietuvių kalba išleista jo knyga "Psichologai irgi klysta") požiūris, kad žmogus turėtų dažniau rūpintis ne tuo, ar yra įsimylėjęs, o klausti savęs "Ar mano elgesys vertas meilės?" Jis siūlo gerai apgalvoti ir nuoširdžiai atsakyti sau į tokį esminį klausimą "Ar norėtumėte, kad jūsų sutuoktinis būtų toks kaip jūs?" Manau, atsakymas į šį klausimą gali būti puikiu postūmiu gyvenime", – susimąstyti skatina psichologė.

Rutina – stabilumo ženklas

Grįžimas į kasdienybę nebus toks sudėtingas, jei suvoksime rutinos naudą. "Šventės yra pokytis, kažkas neįprasta, ne viską tuomet galime numatyti ar kontroliuoti, ir tai nėra blogai, kartais to tikrai reikia. O rutina kaip tik gali suteikti tam tikrą stabilumą, saugumą, sugrįžtama į tai, kas yra žinoma ir kas nereikalauja pernelyg didelių resursų", – sako R.Butkutė.

Mes turime savo dienos režimą, kada miegame, kada keliamės, valgome, dirbame. Yra savaitės ciklas, kai dažniausiai savaitgaliai būna laisvi, o kitomis dienomis dirbame. Taip pat tokį ritmą turime ir metų cikle, kur šventės yra kaip rėmas, kuris suteikia struktūrą ir formą mūsų gyvenimui.

"Galima sakyti, kad metų cikle šventės struktūruoja mūsų visą gyvenimą, išskirdamos paprasto ir švento laiko periodus", – švenčių svarbą kasdieniame gyvenime pabrėžė A.Garškaitė.