Ką daryti, kad vis dar ilgėjančios dienos mums įkrautų geros savijautos visiems likusiems metams, plačiau pakomentavo Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Elena Šivickienė.

– Kaip žmones veikia ilgėjančios dienos, šviesusis paros metas?

– Ilgėjančios dienos tikrai teigiamai veikia mūsų psichiką. Vasaros laikotarpiu pastebime nuotaikos sutrikimų sumažėjimą net iki tokio lygio, kad kai kuriems žmonėms nebereikia vartoti vaistų.

– O kaip trumpėjančios dienos ir tamsusis metų laikas?

– Dienos šviesa turi didelę įtaką mūsų nuotaikai ir psichinei sveikatai. Netgi turime terminą – sezoniniai nuotaikos sutrikimai. Rudenį ir žiemą, ypač kai šie laikotarpiai būna tamsūs, pastebimi užsitęsę nuotaikos pablogėjimai, dažnėja depresijos, nerimo bei miego sutrikimų atvejų.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

– Kaip žmones veikia metų laikų kaita?

– Tiesą sakant, tai galima paaiškinti net biochemiškai. Saulės šviesa veikia kelis dalykus mūsų organizme. Pavyzdžiui, serotoninas – vadinamasis laimės hormonas – gaminasi veikiant saulės šviesai. Jis atsakingas už nuotaikos reguliavimą bei energijos lygį. Taip pat svarbus ir melatoninas – miego hormonas, kuris reguliuoja mūsų vidinį biologinį laikrodį, lemia, kada turėtume keltis ar eiti miegoti.

Ryte, kai yra daugiau šviesos, mums lengviau atsibusti, nes melatonino mažiau. Prieblandoje ar vakare melatonino pasigamina daugiau ir tai paskatina mūsų norą eiti miegoti. Taip pat ekranai vakare trikdo šį procesą – melatoninas nesigamina, o tai gali sutrikdyti miegą. Todėl vakare rekomenduojama vengti ekranų.

– Nors dabar dienos ilgėja, birželio pabaigoje jos vėl pradės trumpėti. Ar likę du vasaros mėnesiai, o gal net gražus rugsėjis ar spalio pradžia, šiek tiek padeda išlaikyti gerą savijautą?

– Tikrai taip. Vasaros laikotarpis yra laikas, kai turėtume kuo daugiau būti lauke, ypač pirmoje dienos pusėje. Buvimas tiesioginėje saulės šviesoje skatina seratonino gamybą, padeda reguliuoti melatonino gamybą, skatina vitamino D gamybą, tai labai svarbu, kad nuotaika būtų sureguliuota ir gera.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar galima šviesos kažkaip gauti, jei jos trūksta?

– Šviesa yra tokia svarbi mūsų psichinei sveikatai, kad ji naudojama net kaip gydymo metodas – šviesos terapija. Dienos stacionaruose taikome šviesos terapiją žmonėms, turintiems nuotaikos sutrikimų, ypač sezoninių – svyravai yra tiesiogiai susiję su nuotaikų svyravimais. Ši terapija vyksta dirbtinai sukurtos, bet atspindinčią natūralią dienos šviesą šviesoje. Net ir tamsiu metų laiku svarbu išeiti į lauką, nes net ir debesuotą dieną yra pakankamai šviesos, kuri naudinga mūsų organizmui.

– Ar daugėja žmonių, kuriems tamsusis metų laikas kerta per nuotaiką?

– Nepasakyčiau, kad tokių žmonių daugėja ar mažėja. Visada buvo dalis žmonių, kurie jautriai reaguoja į metų laikų pokyčius. Tokiems žmonėms svarbu daugiau būti lauke net ir tamsesniu laikotarpiu, gauti kuo daugiau natūralios šviesos, o vakare vengti ekranų. Tačiau jei žmogus jaučia, kad nepavyksta susitvarkyti savarankiškai, labai svarbu laiku kreiptis pagalbos – į psichologą, psichiatrą ar šeimos gydytoją.